Viesulas: kas tai yra, kaip nuo jo saugotis?  

Meteo.lt teigia, kad Lietuvoje sausumos viesulai vis dar yra gana retas reiškinys. Užtat birželio 5-os vakare buvo susiformavę net keturi. Sprendžiant iš kai kurių vaizdo įrašų atrodo, jog ne visi žmonės žino, ką reikėtų daryti atslinkus viesului. Todėl dalijamės patarimai, kas yra tas viesulas ir kaip nuo jo apsisaugoti. 

Panašus į piltuvą

Viesulas – galingas oro sūkurys su beveik vertikalia ašimi, panašus į piltuvą ir pasižymintis labai dideliu sukimosi greičiu. Sūkurio viduje oras dažniausiai sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Oro judėjimo greitis sūkuryje viršija 18 m/s, dažnai pasiekia 40-50 m/s, kartais gali siekti 130 m/s. Viesulas yra labai lokalus meteorologinis reiškinys, kuris susisuka kamuolinio lietaus debesies priekinėje dalyje.

Piltuvas, pasiekęs sausumos ar vandens paviršių, siurbia viską aplinkui. Įsiurbti daiktai sūkuriu kyla aukštyn, o vėliau yra mėtomi į šalis. Jo skersmuo virš vandens būna 50-200 m, sausumoje nuo keliasdešimties metrų iki maždaug 1 km. Viesulas gali „nuskrieti“ nuo keleto iki keliasdešimties kilometrų, kol netenka savo jėgos ir išnyksta. Vidutinė jo gyvavimo trukmė siekia 5-10 min, bet dideli viesulai, esant palankioms sąlygoms, gali išsilaikyti iki valandos.

Stichijos jėga

Stichija griauna namus, nuplėšia ar pažeidžia stogus, varto medžius, laužo jų šakas, apverčia automobilius, nuneša lengvų konstrukcijų statinius ir stendus, nuverčia ar pažeidžia elektros oro linijų stulpus. Vėjo nešiojamos nuolaužos ar palikti daiktai gali išdaužti namų, automobilių langus, sužaloti ar užmušti žmones, gyvūnus.

Patarimai

Prieš viesulą (ir smarkias vasariškas audras):

  • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimus svetainėje, programėlėje, soc. tinkluose ir kt.;
  • sutvirtinkite laiko statinius, konstrukcijas ir įrenginius; išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite; sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kt.;
  • jeigu tenka išvykti, reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujas, vandens sklendes, uždaryti langus, duris; namuose turėkite įkrautą mobilųjį telefoną, žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių, geriamojo vandens atsargų;
  • pasiteiraukite kaimynų ar jie girdėjo pranešimų apie audringus orus, jei reikia, padėkite jiems pasiruošti stichijai.

 

Vasariškų audrų metu ir užklupus viesului:

  • nestovėkite po aukštais medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, laikykitės toliau nuo lengvos konstrukcijos statinių, nestatykite šiose vietose automobilių;
  • būnant namų viduje ir atslenkant viesului reikėtų atsitraukti nuo langų, nes dūžtant langui šukės gali sužeisti, reikėtų eiti į namo rūsį, vonią arba ten, kur nuo lauko jus skiria bent dvi sienos;
  • jeigu viesulas jus užklupo lauke,  gulkitės ant žemės, dar geriau – į duobę ar į griovį, jei tik šalia toks yra;
  • jeigu viesulas užklupo važiuojant automobiliu ir jau neįmanoma saugiai atsitraukti, patartina sustoti ir palenkti galvą žemyn tuo pačiu ją užsidengiant savo rankomis, kad skriejančios nuolaužos ar dūžtantys stiklai nesužalotų rimčiau.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite