„Via Lietuva“: pradedamas tvarkyti tiltas per Šyšą Šilutėje 

tiltas per Šyšą„Via Lietuva“ informuoja, kad pradedami tilto per Šyšos upę, vadinamo Geltonuoju, kapitalinio remonto darbai. Keičiasi eismo organizavimo tvarka. Nuo lapkričio 19 d., t. y. nuo šiandien, eismas šiuo tiltu automobiliams ir pėstiesiems uždarytas. Teks vykti apylanka. 

Planuojama, kad eismo apribojimai galios iki kitų metų rugsėjo pabaigos. 

„Tiltas per Šyšos upę yra išskirtinis – ne tik technine, bet ir kultūrine bei istorine prasme. Atlikus darbus, jis taps patogesnis, saugesnis ir dar labiau pritaikytas kasdieniams vietos gyventojų poreikiams. O svarbiausia – tai ilgalaikė investicija į geresnį regioninį susisiekimą ir gyvenimo kokybę Šilutės krašte“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Į Rusnę – aplinkkeliu

Darbai bus atliekami krašto kelio Nr. 206 Šilutė-Rusnė ruože nuo jo pradžios iki 300 metrų Rusnės gatve.  Pagal projektą bus tvarkomas ne tik tiltas per Šyšos upę (0,04 km), bet ir tiltas per Šyšos slėnį (senvagę prieš ligoninę, 0,27 km) bei kelio Šilutė-Rusnė ruožas nuo pradžios iki 0,3 km.

Uždarius transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą per Geltonąjį tiltą, automobilių eismas bus nukreiptas pagal suderintą schemą Lietuvininkų, Žalgirio, Tulpių, Rusnės gatvėmis. Pėstieji iš miesto parko į ligoninę galės nueiti pėsčiųjų tiltu.

Pasibaigus technologinei pertraukai, nuo kitų metų kovo vidurio planuojama pradėti darbus kelio Šilutė-Rusnė ruože nuo Geltonojo tilto iki Šilutės ligoninės (0,08-0,3 km). Eismas vyks viena eismo juosta. Šie ribojimai galios iki 2026 m. rugsėjo pabaigos.
Kad kelionės būtų sklandžios ir saugios, raginama vairuotojus stebėti kelio ženklus ir jais vadovautis.

„Pradedamas rekonstruoti dar vienas itin prastos būklės tiltas. Šis metalinis arkinis tiltas yra istorinę techninę vertę turintis statinys, įrašytas į Kultūros vertybių registrą,  todėl jo tvarkymas bus sudėtingesnis. Rekonstruojant šį tiltą bus remontuojami ar restauruojami jo elementai. Prastos būklės elementai, kurių neįmanoma restauruoti, bus keičiami naujais, atitinkančiais originalius elementus.  Išliks ir senojo tilto akmeninė grindinio danga“, – kalbėjo „Via Lietuva“ Projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

Šis tiltas remontuotas 1997 metais

Tiltas per Šyšą pastatytas 1914 m., kapitalinis remontas paskutinį kartą atliktas apie 1997 m. Kapitališkai remontuojant tiltą bus sutvarkyta perdanga, paklotas, turėklai, šalitilčiai, plieninės konstrukcijos ir kt. Po remonto tilto išvaizda liks nepakitusi, tačiau Kultūros paveldo departamento pavedimu, tiltui turi būti grąžinta jo pirminė spalva – šviesiai pilka. Tokia spalva buvo būdinga XX a. pradžios architektūrai, o geltona spalva tiltas buvo perdažytas prieš keletą dešimtmečių.

„Girdime visuomenės diskusijas dėl tilto spalvos. Paveldosaugininkų teigimu, tiltas turi būti perdažytas pilka spalva, tokia, kokia buvo pastačius tiltą 1914 m. Vis dėlto, jei vietos gyventojai, savivaldybė sutars su paveldosaugininkais kitaip, mes pritarsime bendram sprendimui dėl tilto per Šyšos upę spalvos. Mūsų tikslas – saugus ir tvirtas tiltas“, – sakė V. Petrėtienė.

Iki ligoninės

Tiltas per Šyšos slėnį (senvagę) pastatytas 1950 m., rekonstruotas 2006 m. Jo būklė nebloga. Vykdant projektą, bus naujai įrengti deformaciniai pjūviai, sutvarkytos pažeistos šalitilčių plokščių, atitvarų blokų, turėklų porankių apsauginės dangos bei sutvarkyta vandens nuvedimo sistema.

Vykdant projektą, numatyta sutvarkyti esamų pėsčiųjų ir dviračių, pėsčiųjų takų bei šaligatvių dangas. Kad eismas būtų saugesnis, bus atnaujinta horizontaliu ženklinimu pažymėta pėsčiųjų perėja bei pėsčiųjų perėja su iškiliu greičio mažinimo kalneliu, pastatyti kelio ženklai ir atnaujintas horizontalus kelio važiuojamos dalies ženklinimas.

Darbus vykdys UAB „Švykai“, sutarties vertė – 2,1 mln. Eur su PVM. Techninį darbo projektą rengė UAB „Tyrens Lietuva“. 

„Via Lietuva“ inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite