Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovą buvo paminėta ypatinga sukaktis: sukako 100 metų, kai Mikas Pozingis buvo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju. Balandžio 26 d. bus minimos šio kraštui nusipelniusio žmogaus 137-osios gimimo metinės. Įdomi M. Posingio biografija, dideli ir jo nuopelnai Pamario kraštui. Mikas Posingis gimė 1887 m. balandžio 26 d. Voveriškiuose, Klaipėdos krašte. Mirė 1951 m. sausio 10 d., būdama 63 metų, Vokietijoje. Sutuoktinė –  Elzė Šturm, vaikai dukra Ilzė ir sūnus Hansas Georgas. M. Posingis buvo Ventės švyturio prižiūrėtojas, gamtininkas mėgėjas, vienas pirmųjų paukščių žieduotųjų Lietuvoje.

Biografijoje nurodyta, kad mokėsi staliaus ir baldžiaus amato Tilžėje. Gyvendamas Mediškiemyje (Katyčių apylinkėse), dalyvavo lietuvninkų draugijos „Vainikas“ veikloje. 1911 m. išrinktas jos raštvedžiu ir kasininku. Pirmojo pasaulinio karo metu pateko į Vokietiją. Dirbo laivų statytoju, meistravo baldus. 1916 m. susituokė su Elze Šturm. 1921 m. gimė dukra Ilzė, po metų – sūnus Hansas Georgas. Iki 1924 m. pradžios Posingių šeima gyveno Greifsvalde, Priešakinėje Pomeranijoje. Tais pat metais persikėlė į Lietuvą ir įsidarbino Ventės rago švyturio prižiūrėtoju.

Stebėdamas paukščius ėmė bendradarbiauti su 1901 m. Rasytėje įkurta Ornitologine stotimi. 1930 m. Ventės rage įkūrus ornitoliginę stotį, pats pradėjo žieduoti paukščius, iš pradžių vokiškais, o vėliau ir lietuviškais žiedais. 1934 m. atliko varnėnų orientacinių sugebėjimų eksperimentinį tyrimą. Globojo ir saugojo paukščius, dėl ko buvo pramintas „Paukščių tėvu“. Susirašinėjo su profesoriumi Tadu Ivanausku, siuntė jam savo stebėjimų, tyrimų duomenis, išvadas.

Antrojo pasaulinio karo metais atsidūrė Danijoje. Sūnus buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę. 1944 m. spalio mėn. M. Posingis su šeima persikėlė į Rasytę. Spalio 11 d. kartu su Rytprūsių bėgliais patraukė į Poleską, spalio 25 d. sėdo į traukinį ir išvyko į Lidzbarką. Čia išbuvo iki 1945 m. vasario 2 d. Galiausiai atvyko į Riugeno salą, pateko į nelaisvę, į priverstinių darbų stovyklą, kur gyveno 2,5 metų.

Iš nelaisvės Posingius išvadavo Rasytės paukščių stebėjimo stoties direktorius E. Šiucas, kuris Miką pakvietę dirbti į Moggingeno pilį, kur pokaryje buvo perkelta Rasytės paukščių žiedavimo stotis. Jį įdarbino staliumi ir ūkio reikalų pagalbininku. Netrukus Mikas Posingis sunkiai susirgo, po operacijos sveikata trumpam pagerėjo, bet galutinai nepagijo. Sūnus kare dingo be žinios. 1951 m. stotyje kilo gaisras, Posingį ištiko širdies smūgis, vėliau stipriai persišaldė. Mirė 1951 m. sausio 10 d., palaidotas prie Alpių kalnų Miogingemo kaime. 1964 m. M. Posingis įtrauktas į Vidurio Europos ornitologų žinyną.

Iš „Vikipedijos“ enciklopedijos