Ventės ragas – unikali Lietuvos vieta: graži gamta, žieduojami paukščiai, tebeveikia švyturys 

Ventės ragas, esantis Kuršių marių pakrantėje, yra svarbi Baltosios ir Baltijos jūrų paukščių migracijos kelio dalis, kuria kasmet praskrenda gausybė įvairių paukščių rūšių. Rudeninės migracijos laikotarpiu Ventės rage per parą kartais praskrenda net iki milijono paukščių. 

Šioje unikalioje geografinėje vietovėje jau beveik šimtmetį – nuo 1929 m. – veikia Ventės rago ornitologinė stotis. Tai viena seniausių ornitologijos stočių Europoje, kasmet sužieduojanti apie 100 tūkst. paukščių. Ventės ragas taip pat pasižymi ir turtinga istorija, apie kurią byloja 1863 m. statytas raudonų plytų švyturys. Po ilgos pertraukos, 2022 m. kovo 11 d., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, švyturys vėl nušvito, atkūrus senovinį Fresnelio lęšių žibintą. Šiandien tai – vienintelis nuolat veikiantis švyturys Kuršių mariose.

Kodėl žieduojame paukščius?

Įvairūs paukščių ženklinimo metodai yra skirti duomenims apie šiuos gyvūnus rinkti. Jie renkami ne tik žieduojant, bet ir dedant telemetrinius įrenginius – duomenų kaupikus ir siųstuvus. Ženklinimas leidžia sužinoti ne tik jų žiemojimo vietas ar migracijos maršrutus, bet ir gauti kitą svarbią informaciją. Tai padeda tirti įvairius paukščių biologijos ir ekologijos aspektus: gyvenimo trukmę, žuvimo priežastis, priešmigracines klajones, jauniklių sklaidą. Šie duomenys yra būtini, siekiant parengti ir įgyvendinti veiksmingas paukščių bei jų buveinių apsaugos priemones.

Ar ženklinimas kenkia paukščiams? 

Tai dažnai užduodamas klausimas, į kurį ornitologai atsako vienareikšmiškai: tinkamai atliktas ženklinimas paukščiams nekenkia. Siekiant užtikrinti paukščių gerovę, itin svarbi žieduotojų kvalifikacija ir įrangos kokybė. Šiuolaikinės technologijos leidžia gaminti žiedus ir įrenginius paukščiams, kurie atitinka visus kokybės reikalavimus ir yra visiškai saugūs.

Ar jaučia diskomfortą dėl žiedo masės? 

Žiedas sudaro ne daugiau kaip 0,5 proc. paukščio kūno masės. Tai mažiau, nei paukščio nešamas šiaudas lizdui ar maistas jaunikliams. Žiedai neturi jokios įtakos paukščių elgesiui – sužieduoti paukščiai toliau sėkmingai peri, maitina jauniklius, o migracijos metu sužieduoti – toliau ją tęsia. Tiesa, kartais sužieduoti suaugę paukščiai kelias dienas pasidomi naujuoju aksesuaru, tačiau po kelių dienų žiedas jų visiškai nebedomina.

Žieduojami ir šikšnosparniai

Ventės rago ornitologinėje stotyje žieduojami ne tik paukščiai, bet ir šikšnosparniai. Šie žinduoliai stotyje žieduojami jau beveik pusę amžiaus – nuo 1978 m. Per metus sužieduojama iki 2 tūkst. individų. Šikšnosparnių žiedavimo sezonas trunka nuo gegužės iki spalio, o intensyviausia jų migracija būna rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Pastebėjus ar aptikus žieduotą paukštį ar šikšnosparnį su lietuvišku ar užsienio metaliniu ar plastikiniu (spalviniu) žiedu kviečiame užpildyti „Žieduoto paukščio aptikimo duomenų formą“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus svetainės skiltyje „Žiedavimo centras“. Kiekvienas toks pranešimas yra labai svarbus, vertingas ir laukiamas specialistų!

Kviečia prisidėti prie Ventės rago veiklos

Ventės rago ornitologijos stotis šiandien yra ne tik svarbus mokslo centras, bet ir aktyvus gamtosaugos bei švietimo židinys. 

„Siekdami tęsti sėkmingą veiklą, vykdyti reikšmingus tyrimus ir puoselėti gamtosaugos idėjas, kviečiame įmones, organizacijas ir pavienius asmenis prisidėti prie Ventės rago veiklos. Jūsų parama leis mums toliau vykdyti paukščių ženklinimą, rinkti vertingus duomenis apie paukščių migraciją ir šviesti visuomenę apie gamtosaugos svarbą. Daugiau informacijos apie paramą https://zoomuziejus.lt/parama/“, – rašoma Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pranešime. 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

5 grilio idėjos, kurias galima paruošti taupiai ir greitai

grilio

Grilio sezonas jau įsibėgėjęs. Kiekvienas savaitgalis tampa proga išbandyti ką nors nauja ant žarijų. Kad apsipirkimas būtų kuo taupesnis, prieš ruošiant kepsninę verta peržvelgti IKI leidinį. Jame kiekvieną savaitę skelbiamos naujos nuolaidos maistui, pagal kurias lengva susiplanuoti grilio meniu. Taip išvengsite nereikalingų išlaidų ir mėgausitės skaniais patiekalais už gerą kainą. Kaip išnaudoti IKI leidinį grilio savaitgaliui? Principas paprastas: prieš pirkdami peržvelkite IKI leidinyje skelbiamas savaitės akcijas ir pagal jas susidarykite pirkinių sąrašą. Dažnai nuolaidos taikomos būtent grilio mėgėjams reikalingiems produktams

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Taip pat skaitykite