Ventės ragas – unikali Lietuvos vieta: graži gamta, žieduojami paukščiai, tebeveikia švyturys 

Ventės ragas, esantis Kuršių marių pakrantėje, yra svarbi Baltosios ir Baltijos jūrų paukščių migracijos kelio dalis, kuria kasmet praskrenda gausybė įvairių paukščių rūšių. Rudeninės migracijos laikotarpiu Ventės rage per parą kartais praskrenda net iki milijono paukščių. 

Šioje unikalioje geografinėje vietovėje jau beveik šimtmetį – nuo 1929 m. – veikia Ventės rago ornitologinė stotis. Tai viena seniausių ornitologijos stočių Europoje, kasmet sužieduojanti apie 100 tūkst. paukščių. Ventės ragas taip pat pasižymi ir turtinga istorija, apie kurią byloja 1863 m. statytas raudonų plytų švyturys. Po ilgos pertraukos, 2022 m. kovo 11 d., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, švyturys vėl nušvito, atkūrus senovinį Fresnelio lęšių žibintą. Šiandien tai – vienintelis nuolat veikiantis švyturys Kuršių mariose.

Kodėl žieduojame paukščius?

Įvairūs paukščių ženklinimo metodai yra skirti duomenims apie šiuos gyvūnus rinkti. Jie renkami ne tik žieduojant, bet ir dedant telemetrinius įrenginius – duomenų kaupikus ir siųstuvus. Ženklinimas leidžia sužinoti ne tik jų žiemojimo vietas ar migracijos maršrutus, bet ir gauti kitą svarbią informaciją. Tai padeda tirti įvairius paukščių biologijos ir ekologijos aspektus: gyvenimo trukmę, žuvimo priežastis, priešmigracines klajones, jauniklių sklaidą. Šie duomenys yra būtini, siekiant parengti ir įgyvendinti veiksmingas paukščių bei jų buveinių apsaugos priemones.

Ar ženklinimas kenkia paukščiams? 

Tai dažnai užduodamas klausimas, į kurį ornitologai atsako vienareikšmiškai: tinkamai atliktas ženklinimas paukščiams nekenkia. Siekiant užtikrinti paukščių gerovę, itin svarbi žieduotojų kvalifikacija ir įrangos kokybė. Šiuolaikinės technologijos leidžia gaminti žiedus ir įrenginius paukščiams, kurie atitinka visus kokybės reikalavimus ir yra visiškai saugūs.

Ar jaučia diskomfortą dėl žiedo masės? 

Žiedas sudaro ne daugiau kaip 0,5 proc. paukščio kūno masės. Tai mažiau, nei paukščio nešamas šiaudas lizdui ar maistas jaunikliams. Žiedai neturi jokios įtakos paukščių elgesiui – sužieduoti paukščiai toliau sėkmingai peri, maitina jauniklius, o migracijos metu sužieduoti – toliau ją tęsia. Tiesa, kartais sužieduoti suaugę paukščiai kelias dienas pasidomi naujuoju aksesuaru, tačiau po kelių dienų žiedas jų visiškai nebedomina.

Žieduojami ir šikšnosparniai

Ventės rago ornitologinėje stotyje žieduojami ne tik paukščiai, bet ir šikšnosparniai. Šie žinduoliai stotyje žieduojami jau beveik pusę amžiaus – nuo 1978 m. Per metus sužieduojama iki 2 tūkst. individų. Šikšnosparnių žiedavimo sezonas trunka nuo gegužės iki spalio, o intensyviausia jų migracija būna rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Pastebėjus ar aptikus žieduotą paukštį ar šikšnosparnį su lietuvišku ar užsienio metaliniu ar plastikiniu (spalviniu) žiedu kviečiame užpildyti „Žieduoto paukščio aptikimo duomenų formą“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus svetainės skiltyje „Žiedavimo centras“. Kiekvienas toks pranešimas yra labai svarbus, vertingas ir laukiamas specialistų!

Kviečia prisidėti prie Ventės rago veiklos

Ventės rago ornitologijos stotis šiandien yra ne tik svarbus mokslo centras, bet ir aktyvus gamtosaugos bei švietimo židinys. 

„Siekdami tęsti sėkmingą veiklą, vykdyti reikšmingus tyrimus ir puoselėti gamtosaugos idėjas, kviečiame įmones, organizacijas ir pavienius asmenis prisidėti prie Ventės rago veiklos. Jūsų parama leis mums toliau vykdyti paukščių ženklinimą, rinkti vertingus duomenis apie paukščių migraciją ir šviesti visuomenę apie gamtosaugos svarbą. Daugiau informacijos apie paramą https://zoomuziejus.lt/parama/“, – rašoma Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pranešime. 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite