Ventės ragas – unikali Lietuvos vieta: graži gamta, žieduojami paukščiai, tebeveikia švyturys 

Ventės ragas, esantis Kuršių marių pakrantėje, yra svarbi Baltosios ir Baltijos jūrų paukščių migracijos kelio dalis, kuria kasmet praskrenda gausybė įvairių paukščių rūšių. Rudeninės migracijos laikotarpiu Ventės rage per parą kartais praskrenda net iki milijono paukščių. 

Šioje unikalioje geografinėje vietovėje jau beveik šimtmetį – nuo 1929 m. – veikia Ventės rago ornitologinė stotis. Tai viena seniausių ornitologijos stočių Europoje, kasmet sužieduojanti apie 100 tūkst. paukščių. Ventės ragas taip pat pasižymi ir turtinga istorija, apie kurią byloja 1863 m. statytas raudonų plytų švyturys. Po ilgos pertraukos, 2022 m. kovo 11 d., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, švyturys vėl nušvito, atkūrus senovinį Fresnelio lęšių žibintą. Šiandien tai – vienintelis nuolat veikiantis švyturys Kuršių mariose.

Kodėl žieduojame paukščius?

Įvairūs paukščių ženklinimo metodai yra skirti duomenims apie šiuos gyvūnus rinkti. Jie renkami ne tik žieduojant, bet ir dedant telemetrinius įrenginius – duomenų kaupikus ir siųstuvus. Ženklinimas leidžia sužinoti ne tik jų žiemojimo vietas ar migracijos maršrutus, bet ir gauti kitą svarbią informaciją. Tai padeda tirti įvairius paukščių biologijos ir ekologijos aspektus: gyvenimo trukmę, žuvimo priežastis, priešmigracines klajones, jauniklių sklaidą. Šie duomenys yra būtini, siekiant parengti ir įgyvendinti veiksmingas paukščių bei jų buveinių apsaugos priemones.

Ar ženklinimas kenkia paukščiams? 

Tai dažnai užduodamas klausimas, į kurį ornitologai atsako vienareikšmiškai: tinkamai atliktas ženklinimas paukščiams nekenkia. Siekiant užtikrinti paukščių gerovę, itin svarbi žieduotojų kvalifikacija ir įrangos kokybė. Šiuolaikinės technologijos leidžia gaminti žiedus ir įrenginius paukščiams, kurie atitinka visus kokybės reikalavimus ir yra visiškai saugūs.

Ar jaučia diskomfortą dėl žiedo masės? 

Žiedas sudaro ne daugiau kaip 0,5 proc. paukščio kūno masės. Tai mažiau, nei paukščio nešamas šiaudas lizdui ar maistas jaunikliams. Žiedai neturi jokios įtakos paukščių elgesiui – sužieduoti paukščiai toliau sėkmingai peri, maitina jauniklius, o migracijos metu sužieduoti – toliau ją tęsia. Tiesa, kartais sužieduoti suaugę paukščiai kelias dienas pasidomi naujuoju aksesuaru, tačiau po kelių dienų žiedas jų visiškai nebedomina.

Žieduojami ir šikšnosparniai

Ventės rago ornitologinėje stotyje žieduojami ne tik paukščiai, bet ir šikšnosparniai. Šie žinduoliai stotyje žieduojami jau beveik pusę amžiaus – nuo 1978 m. Per metus sužieduojama iki 2 tūkst. individų. Šikšnosparnių žiedavimo sezonas trunka nuo gegužės iki spalio, o intensyviausia jų migracija būna rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Pastebėjus ar aptikus žieduotą paukštį ar šikšnosparnį su lietuvišku ar užsienio metaliniu ar plastikiniu (spalviniu) žiedu kviečiame užpildyti „Žieduoto paukščio aptikimo duomenų formą“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus svetainės skiltyje „Žiedavimo centras“. Kiekvienas toks pranešimas yra labai svarbus, vertingas ir laukiamas specialistų!

Kviečia prisidėti prie Ventės rago veiklos

Ventės rago ornitologijos stotis šiandien yra ne tik svarbus mokslo centras, bet ir aktyvus gamtosaugos bei švietimo židinys. 

„Siekdami tęsti sėkmingą veiklą, vykdyti reikšmingus tyrimus ir puoselėti gamtosaugos idėjas, kviečiame įmones, organizacijas ir pavienius asmenis prisidėti prie Ventės rago veiklos. Jūsų parama leis mums toliau vykdyti paukščių ženklinimą, rinkti vertingus duomenis apie paukščių migraciją ir šviesti visuomenę apie gamtosaugos svarbą. Daugiau informacijos apie paramą https://zoomuziejus.lt/parama/“, – rašoma Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pranešime. 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Neblaivių vairuotojų dienos

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Birželio 15-os naktį Klaipėdos g., Šilutėje, sustabdžius automobilį „Ford Focus“ nustatyta, kad jį vairavo neblaivus (1,81 prom.) vyras, gim. 1997 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 13 d. pavakare Vilkų kampo k., Švėkšnos sen., neblaivi (2,32 prom.) moteris, gim. 1961 m., važiuodama automobiliu „Peugeot 302“ nepraleido pagrindiniu keliu Švėkšna-Gardamas važiavusio „Subaru Outback“, kurį vairavo blaivi moteris, gim. 1999 m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 12

Saugomos ir jūrinės teritorijos. Kur jos?

Ar žinojote, kad saugomos teritorijos gali būti ne tik miškuose, pievose ar pelkėse, bet ir… jūroje? Saugomos jūrinės teritorijos – tai jūros aplinkos vietovės, kuriose saugomos gamtinės ar kultūrinės vertybės. Lietuvoje saugomos jūrinės teritorijos skirstomos į kelis pagrindinius tipus: teritorijos, apimančios tiek jūrą, tiek sausumą, pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionalinis parkas arba Pajūrio regioninis parkas; priekrantės teritorijos, esančios netoli kranto, kaip Karklės talasologinis draustinis; atviros jūros teritorijos, nutolusios nuo kranto, tokios kaip Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė; lagūnos, šlapynės ir kitos su jūra glaudžiai

Orai bus šilti, palis, griaudės perkūnija

orai

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Birželio 16 d., pirmadienį, antroje dienos pusėje Vakarų Lietuvoje vietomis trumpai palis. Vėjas vakarinių krypčių, 7-12 m/s. Temperatūra bus 25-30, vakariniame šalies pakraštyje – 21-24 laipsniai šilumos. Birželio 17 d., antradienį, naktį daug kur, dieną šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose trumpas lietus, vietomis perkūnija. Vėjas vakarinių krypčių, 8-13 m/s, dieną kai kur gūsiai sieks 15-17 m/s. Temperatūra naktį bus 10-15, dieną – 18-23, pajūryje – 15-17 laipsnių šilumos.   Birželio 18 d., trečiadienį, naktį vietomis,

Šilutėje paminėta Gedulo ir vilties diena

Gedulo it vilties

Birželio 13 d. Šilutėje vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas, skirtas prisiminti 1941 metais pradėtus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Tai viena skaudžiausių datų šalies istorijoje, kai sovietų okupacinė valdžia iš gimtųjų namų prievarta išvežė tūkstančius nekaltų žmonių – vyrų, moterų ir vaikų. Minėjime dalyvavo Šilutės r.  savivaldybės vicemeras Edvardas Jurjonas bei administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Šukytė, tremtinių, politinių kalinių organizacijų atstovai, miesto bendruomenė.  Renginio metu buvo padėta gėlių ir uždegtos atminimo žvakės Macikų lagerio kapinėse, tylos minute pagerbtos

Taip pat skaitykite