Artėjant daugeliui krikščionių svarbiausiai metų šventei – šventoms Velykoms – pakalbinome Šilutės dekanato, kuriam priklauso 18 Šilutės ir Pagėgių krašto katalikų parapijų, dekaną Vytautą Gedvainį, Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos kleboną.

Dekanas Vytautas Gedvainis:
– Šie metai katalikams, visiems krikščionims, kurie Jėzų išpažįsta kaip Dievą, yra ypatingi metai – Dievo gailestingumo metai. Šiandieninis žmogus, kuris viską supranta, daug žino ir daug gali, bet prie viso to žmogaus didingumo reikia vieno svarbaus dalyko – gailestingumo, atsigręžti veidu į Dievą.
Per visą gavėnią buvo labai gražūs Šventojo rašto skaitiniai. Tų skaitinių seka tokia: Dievas negalvoja taip, kaip galvoja žmogus – čia ir dabar išspręsti klausimą, kaip man atrodo. O Dievas viską sprendžia tavo gėriui. Evangelija apie moterį, kurią atveda Jėzui, kad priimtų sprendimą užmušti. Ką daro Jėzus? Jis sako: kuris neturit nuodėmės, meskit akmenį… Ir suteikia absoliutų gėrį: ir tiems, kurie norėjo pasmerkti, ir tai, kuri buvo pasmerkta. Abejus išvadavo iš mirtinos situacijos: jie išvengė susitepimo mirtimi, ji išvengė mirties.
Sūnaus palaidūno istorija: tėvas laukia, kremtasi, o kai pamato paklydėlį savo vaiką, jis džiaugiasi. Mes nebemokame džiaugtis, nes žmogus negali džiaugtis, jei nėra gerumo pradmens. Tas pradas padeda žmogui atrasti džiugesį, padeda suprasti kitą ir padaryti ką nors gera kitam.
Penktadienį skaitysim Kristaus kančios istoriją. Piktadarys, kuris kartu su Kristumi buvo nukryžiuotas, sako jam: „Atmink mane“. Jis nieko daugiau neaiškina, nesiteisina, nepasakoja, ką padarė, tik prašo labai nedaug: „Atmink mane“. Jėzus mus nustebina atsakydamas „Aš tau pažadu, dar šiandien būsi su manimi rojuje…“
Šie Dievo gailestingumo metai yra kvietimas išmokti nebesimėtyti akmenimis, bet paduoti ranką, užstoti žmogų. Kaip gražiai tėvai užstoja vaikus. Štai ateina mama ar močiutė: vaiką pasodino į kalėjimą ir ji nori užsakyti jam Mišeles. Ji sako: „Bet koks tas mano vaikas buvo geras…“ Mamai jis išties buvo geriausias.
Lengva yra užstoti savo žmogų, bet užstoti visiškai svetimą, nepažįstamą…
Man Dievo gailestingumo ir jo gerumo pavyzdys yra „Maisto bankas“. Tau visiškai nesvarbu, kam surinkti aukojami produktai atiteks, bet darai šiandien tai, ką tu gali. Tas „Maisto bankas“ man tarsi Dievo gailestingumo mokykla.
Norėčiau pasveikinti visus dekanate gyvenančius krikščionis, kurie išpažįstame Jėzų Kristų kaip Dievą, artėjančių Šventųjų Velykų proga. Atsigręžkime veidu į Jėzų, nebemėtykime akmenų, o paduokime ranką ir užstokime tą, į kurį yra mėtomi akmenys.
Linkiu visiems Šilutės dekanate gyvenantiems krikščionims (ir nekrikščionims) tvirtos sveikatos: ir sielos, ir proto, ir kūno sveikatos, kad galėtume visi įgyvendinti savo tikslus. Kad prieš šventes ir jų metu rastume laiko aplankyti artimiausius žmones ir patys sulauktume savo brangiausių žmonių: tėvai, seneliai – iš užsienio sugrįžtančių seniai bematytų vaikų ir anūkų. Kad ant kiekvieno kapo kauburėlio būtų uždegta prisikėlusio Kristaus žvakutė. Ramybės, Dievo palaimos visiems!