Antradienį pagėgiškiai gausiai susirinkę į kultūros centrą iškilmingai šventė Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, prisimindami prieš 98 metus pasirašytą Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, pagerbdami šių dienų savo krašto garsintojus. 10 val. ryto bibliotekoje prasidėję šventiniai renginiai tęsėsi iki pat popietės.

Apdovanotieji už nuopelnus Pagėgių kraštui.

Prisimenant praeitį
Sveikindamas pagėgiškius Lietuvai svarbios datos proga, Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis atkreipė dėmesį, kad Pagėgiuose Vasario 16-oji tradiciškai minima ypač iškilmingai. Būtent šią dieną padėkojama labiausiai nusipelniusiems žmonėms, paskelbiamas Pagėgių krašto garbės pilietis. Kalbėtojas priminė istorinį įvykį, tiesiogiai susijusį su Vasario 16-ąja ir Pagėgių kraštu: 1955 m. vasario 16 d. devyniolikmetis Pranas Lukošaitis Vilkyškiuose, virš elektros pastotės iškėlė trispalvę vėliavą. Už tai sovietų buvo kankinamas ir nužudytas, pranešus, neva, pats nusižudė.
Valstybės dienos minėjimo dalyviai pagerbė P. Lukošaičio atminimą tylos minute.
Sveikindamas susirinkusius pagėgiškius su visiems reikšminga švente Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis kalbėjo: „Prieš daugelį metų Prezidentas Antanas Smetona yra pasakęs, jog praeities dvasia ir praeities aukos įgalino 1918 metais atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Anot Prezidento, praeities ir šių dienų junginys turi paskatinti Lietuvos ateitį kurti taip, kad ji būtų gaji, ištverminga ir atspari pavojams ir netikėtumams.
Simboliška, bet kartu ir prasminga, kad 2016-ieji paskelbti Vietos bendruomenių ir Bibliotekų metais. Vienybė, pasitikėjimas ir bendruomeniškumas – tai pamatinės stiprios bei vieningos tautos vertybės“.

Į iškilmingą Vasario 16-osios minėjimą žmonės atėjo gerai nusiteikę.

Laimė gyventi nepriklausomiems
Valstybės atkūrimo dienai aukodamas šventąsias Mišias, Romos katalikų bažnyčios klebonas Vytautas Gedvainis pamaldų dalyviams priminė, kad ne dejuoti dėl mažų algų ar kitokių sunkumų turėtume, o džiaugtis galėdami gyventi laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. „Štai mūsų bažnyčios choristas Vincas Anušauskas – jis niekada nedejuoja, kad jam ko nors per mažai, kad ko nors trūksta. Moterims, kurios kas vakarą ateina į Mišias, taip pat visko užtenka: vaistams, duonai, bažnyčiai. Kam taip blogai Lietuvoje, važiuokit į Rusiją – greitai patirsit, kaip ten gerai, kai gausit pensiją… Aš džiaugiuosi tais, kurie dirbat, liūdit, dėl kažko kremtatės, bet nuo pat saulės patekėjimo iki pat jos laidos matote laisvą, nepriklausomą Lietuvą…“

Šv. Mišios už Lietuvos valstybę Šv. Kryžiaus bažnyčioje.

Į šventinį Vasario 16-osios minėjimą pagėgiškiai rinkosi šventiškai nusiteikę, daugelis – su gėlių puokštėmis rankose. Gėlės buvo skirtos šią proga ženklu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ pagerbtiems savivaldybės gyventojams. Jie visi gerai pagėgiškiams pažįstami, mat mažytėje savivaldybėje bene visi viens kitą pažįsta, o ką jau kalbėti apie iškiliausius, gerais darbais garsėjančius.

„Už nuopelnus Pagėgių kraštui“
Ženklais „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanojami pasižymėjusieji uoliu ir sąžiningu darbu, už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, mokslo, švietimo, kultūros, sporto, gamybos, verslo, ūkio ir kitose srityse. Šiemet tokiais ženklais pagerbti net 8 žmonės:
1. Lietuvai pagražinti draugijos Pagėgių skyriaus pirmininkė Valentina Zdanevičienė, visą laisvalaikį skyrusi visuomeninei veiklai. Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriui V. Zdanevičienė vadovavo nuo 2009 m. Ji – Pagėgių krašto meno draugijos narė, gėlių puokščių, rankdarbių parodų organizatorė ir dalyvė, labdaros akcijų iniciatorė, dainavo draugijos ansamblyje „Žilvitis“. Apdovanojimui aktyvi visuomenininkė buvo pasiūlyta dar gyva būdama, deja, iškilmingos įvertinimo akimirkos nesulaukė. Iškilmėse dalyvavo V. Zdanevičienės vaikai Kęstutis ir Meilė. Mamos apdovanojimą atsiėmė dukra Meilė.
2. Anastazija Kubilienė, 39-erius metus gyvenanti Žukuose, 25-erius metus kartu su vyru intensyviai ūkininkaujanti. Prieš 12 metų buvo išrinkta susibūrusios Žukų bendruomenės pirmininke ir eina šias pareigas iki šiol. Jos vadovaujama bendruomenė įgyvendino 6 projektus, už gautas lėšas Žukų senojoje mokykloje įrengtos šarvojimo patalpos, bendruomenės patalpos, įsigyta veiklai reikalingo inventoriaus.
Žukiškiai, vedami bendruomenės pirmininkės, vieni pirmųjų pradėjo bendruomenės verslą – tam įsigyta sulčių spaudimo ir pakavimo įranga. 2008 m. Žukų gyvenvietė buvo pripažinta gražiausia Tauragės apskrities gyvenviete.
3. Feliksas Alimas Pagėgiuose gyvena nuo 1964 m. Visą savo gyvenimą ir laisvalaikį praleido mokydamas šio krašto žmones muzikos. Dirbdamas Pagėgių vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju subūrė berniukų, mergaičių chorus, atlikėjų ansamblius išugdė ir išleido į gyvenimą ne vieną mokinių kartą. Daugelį kartų parengė mokyklos chorus dainų šventėms ir sėkmingai jose dalyvavo nuo pat 1965 m.
Greta tiesioginio darbo rasdavo laiko ir visuomeninei veiklai: dainavo respublikiniame muzikos mokytojų chore, koncertavo LR ir užsienio šalių chorų šventėse, festivaliuose, konkursuose. Prieš 21 metus subūrė Pagėgiuose bažnytinį chorą, 20 metų jam vadovavo.
4. Regina Pilkionienė, Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos muzikos mokytoja metodininkė, dirba Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokykloje chorinio dainavimo, solfedžio bei muzikos istorijos mokytoja ir Pagėgių vaikų lopšelyje-darželyje muzikos mokytoja. Mokytoja garbingą apdovanojimą pelnė už uolų bei profesionalų darbą, sėkmingą mokinių parengimą įvairiems šalies renginiams bei Pagėgių vardo garsinimą.
5. Algirdas Uselis – aktyvus Lietuvos ūkininkų sąjungos Pagėgių krašto skyriaus narys, kuklus, tačiau nuoseklus valstybės tarnautojas, kuris padeda savivaldybės ūkininkams ir žemės ūkio įmonių darbuotojams įveikti įvairias problemas. Algirdas Uselis – aktyvus visuomenininkas, Stoniškių seniūnijos seniūnaitis, Usėnų medžiotojų klubo klubo pirmininkas.
6. Leonas Mišeikis gimė Igarkoje, 1963 m. atvyko gyventi į Vilkyškius. Po tarnybos sovietinėje kariuomenėje pradėjo dirbti Vilkyškių vidurinėje mokykloje mokytoju. Mokyklos direktoriaus karjerą pradėjo Piktupėnų pagrindinėje mokykloje. Vėliau 6 metus vadovavo Vilkyškių vidurinei mokyklai. Šiuo metu – Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas. Leono ugdomi jaunieji sportininkai, turistai įvairiose varžybose dažnai užima pirmąsias vietas.
7. Petras Vaišvila, Pagėgių evangelikų liuteronų parapijos pirmininkas, prieš 12 metų užmezgė glaudžius ryšius su Vokietijos Bad Iburgo organizacija „Pagalba Lietuvai“, kuriai vadovauja Pagėgių garbės pilietis Verneris Kiupelis. Petrui Vaišvilai dažnai tenka atstovauti Pagėgių kraštui evangelikų liuteronų organizuojamuose renginiuose Vokietijoje ir Lietuvoje. Daug metų Petras Vaišvila dirbo Pagėgių savivaldybės administracijos paminklosaugininku-gamtosaugininku.
8. Marija Purvinienė, nenuilstanti architekto, humanitarinių mokslų daktaro, docento Martyno Purvino bendražygė.

Pagėgių krašto garbės pilietis dr. Martynas Purvinas bibliotekoje pristatė savo naują leidinį „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais (pirma knyga)“.

Pagėgių krašto garbės pilietis – dr. M. Purvinas
Pagėgių krašto garbės piliečiu paskelbtas ir tai liudijančiu ženklu apdovanotas architektas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, valstybinės Jono Basanavičiaus ir kitų premijų laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojas, senųjų kaimų ir liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas Martynas Purvinas. Jo tyrinėjamų darbų sritys: Mažosios Lietuvos kultūros paveldo raida, būklė ir perspektyvos, urbanistika ir kraštovaizdis. M. Purvinas buvo vienas iš Nemuno deltos ir Rambyno regioninio parko projekto rengėjui, jis parengė kultūros paveldo vertinimą.

Dėkodamas už garbingą įvertinimą dr. M. Purvinas pajuokavo, kad geriau apdovanojimą gauti dar gyvam esant…

Marija ir Martynas Purvinai yra Mažosios Lietuvos panteono, Bitėnų kapinių projektuotojai. Jų ir vietos politikų rūpesčiu 2014 m. pastatyti kenotafai „Tilžės akto“ signatarams, Mažosios Lietuvos spaudos ir kultūros veikėjui Enziui Jagomastui. Kapinėse atsirado atminimo suoleliai Liudvikui Rėzai ir Martynui Mažvydui. Nuo 1980 m. sistemingai ir nuosekliai tiria Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Yra aprašęs ir nufotografavęs tūkstančius senųjų pastatų, šimtus senųjų gyvenviečių.
M. Purvinas vienas pirmųjų subūrė mokslininkų grupę ir pradėjo rengti Mažosios Lietuvos enciklopediją. Kurį laiką buvo leidinio redaktoriumi, vėliau prie leidinio prisidėjo kaip mokslinių straipsnių rengėjas.
Visuose Martyno Purvino publikuotuose leidiniuose minimas Pagėgių kraštas.
Prieš iškilmingą minėjimą Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Pagėgių krašto garbės piliečiu Martynu Purvinu. Autorius pristatė savo naujausią knygą „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais (pirma knyga)“.

„Vorutos“ fondo steigėjas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius.

Apie šio leidinio leidybą ir jo autorių papasakojo „Vorutos“ fondo steigėjas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius.
Iškilmingo minėjimo dalyviams šventinę nuotaiką kūrė pagėgiškių kvartetas. Iškilmėms pasibaigus, koncertavo valstybinis choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas).

Petras SKUTULAS

Pagėgiškių kvartetas – Gabija Verygaitė, Milda Jašinskaitė-Jacevičienė, Airida Mockutė, Justinas Bartkus.