Vasario 16-ąją pagėgiškiai vos tilpo salėje

Vasario 16-ąją į Pagėgių kultūros centrą susirinko tiek žmonių, kad didelėje salėje pritrūko vietų, o pagerbti medaliais „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanotų penkių garsių asmenybių į sceną kopė keliasdešimt sveikintojų. Šventinis renginys baigėsi linksmu Pagėgių krašto meno kolektyvų koncertu.

Medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanoti (iš kairės) Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos muzikos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas, Pagėgių savivaldybės tarybos narys Valdas Armonas.

Paroda
Šventė prasidėjo Pagėgių kultūros centro fojė surengtos Eugenijaus Skipičio fotografijos darbų parodos „Tilžės konsulatui – 90 metų. Kultūros ir diplomatijos ženklai“ pristatymu. Šventės vedėjos Svetlanos Jašinskienės pakviestas E. Skipitis priminė, kad čia rodoma tik dalis ekspozicijos, nes visai sutalpinti trūksta vietos, be to, langų šviesa trukdo įžvelgti nuotraukų turinį (parodų salės centras neturi – aut. pastaba).
Su šia paroda jau galėjo susipažinti Karaliaučiaus srities Tilžės istorijos muziejaus, Krasnoznamensko kultūros ir istorinio paveldo centro lankytojai, šventės dieną – ir pagėgiškiai.
Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė priminė, kad 1923 m. Tilžėje buvo įkurtas LR konsulatas, nes ten gyveno daug lietuvininkų ir lietuvių. Pirmasis konsulas buvo Vladas Masiulis, o 1926 m. konsulo pareigas pradėjęs eiti Eduardas Jatulis buvo aktyviausias ir progresyviausias – įsteigta lietuviška mokykla, du vaikų darželiai, suburti chorai, organizuota ekskursijų į Lietuvą. 1936-1939 metais konsului Juozui Sruogai, garsaus rašytojo Balio Sruogos broliui, buvo sunku: vokiečiai visaip bandė gniuždyti krašte lietuvybę.
Šioje parodoje yra nuotraukų su konsulais bei Martynu Jankumi, Pagėgių skautėmis. Nuo praėjusio rudens Lietuvos Respublikos konsule Tilžėje dirba Natalija Raškauskienė.
Suėjus į kultūros centro salę, ekrane keitėsi gamtos vaizdai – taip buvo pristatoma Igno Inciaus paroda „Kristijono Donelaičio „Metų“ interpretacija fotografijoje“.

Šventėje dalyvavo (iš dešinės antras) Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis. Autorės nuotr.

Sveikinimai
Apie Vasario 16-osios svarbą ir reikšmę Lietuvos istorijoje kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, palinkėjęs visiems vienybės, stiprybės, drąsos, kvietęs branginti istoriją bei atminimą. Meras taip pat pasidžiaugė, kad būtent šioje šventėje pagerbiami iškiliausi ir Pagėgių kraštui labiausiai nusipelnę asmenys: „Ačiū, kad tokių žmonių yra…“
Į kraštiečius ypatingo džiaugsmo dieną kreipėsi Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, primindamas, kad išlieka tik tai, ką padarai gera, o valdžia, garbė, turtai praeina. Klebonas sveikino dirbančius Lietuvai.
Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas Valdas Armonas – šiems penkiems nuoširdžiu darbu ir aktyvia visuomenine veikla garsėjantiems asmenis meras V. Komskis į atlapus įsegė medalius „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“, mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas įteikė po puokštę gėlių, o prie scenos su puokštėmis gėlių jau rikiavosi kelios dešimtys sveikintojų. Panašu, kad pagerbti saviškių tądien į Pagėgius suvažiavo gausybė žmonių iš Stoniškių, Lumpėnų, Natkiškių seniūnijų, susirinko daug pagėgiškių.
Pedagogų bendruomenė didžiavosi dviejų mokytojų pagerbimu, ūkininkai – jų rūpesčiais nuolat gyvenančiu R. Manču, seniūnai – apdovanota jų kolege D. Mikeliene, o kultūros darbuotojai bei salė vos ne ovacijomis sveikino garsųjį muzikantą ir dainininką Valdą Armoną, kurį bučiniu apdovanojo ir žmona Rasa, taip pat kultūros renginių organizatorė, dainininkė.
Apdovanotieji ir pagerbtieji buvo kuklūs, visi teigę, jog apdovanojimas priklauso ir jų kolegoms, šeimoms, bendraminčiams ir bendražygiams. „Tai mano visų 45 metų darbo vaisius, kurio be visų jūsų nebūčiau pasiekusi…“ – kalbėjo mokytoja N. Barkauskienė.
Irena Ubartienė, sukūrusi Pagėgių pradinės ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos himnus, sakė apdovanojimą skirianti visiems mokytojams, nes jie esą to verti, taip pat savo kolegoms, šeimai, rėmėjams, vadovams.
Seniūnė D. Mikelienė, į šventę atlydėta šeimos ir net mamos, būtent jai dėkojo už meilę ir šilumą, o bendruomenei – už pasitikėjimą ir palaikymą.
„Vienas lauke – ne karys…“ – sakė R. Mančas, vyriškai padėkodamas, o Svetlana Jašinskienė priminė, kad šio žmogaus sodyba Kentriuose – tarsi muziejus su žemės padargais ir kitkuo, o pats Romaldas bendruomenę telkia ir šiaurietiškam ėjimui, ir linijiniams šokiams…
„Mieliau dainuočiau…“ – prisipažino V. Armonas, kuriam jau 41-eri, o apdovanojimas – pirmasis. „Nieko nemoku – tik groti, dainuoti ir teikti jums džiaugsmą“, – sakė V. Armonas, kurio žodžius palydėjo gausūs plojimai.
Koncertas
Garbingą apdovanojimą gavęs V. Armonas ištesėjo žodį: netrukus jis pasirodė scenoje su Natkiškių moterų ansambliu, dainavo kvartete ir griežė bei dainavo su garsiąja „Vaivorykšės“ kapela. V. Armonas yra šių kolektyvų vadovas. Scenoje sukosi Socialinių paslaugų centro vaikų šokių kolektyvas, kultūros centro šokių kolektyvas „Marguva“, taip pat centro jaunuolių šokių kolektyvas, kuriems vadovauja Gražina Paliokienė – jos paruošti gimnazistai šokiu paįvairino šventės ceremoniją. Porą Mažosios Lietuvos krašto dainų atliko Aksaveros Mikšienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Kamana“. Koncertą užbaigė Pagėgių meno ir sporto mokyklos choras, vadovaujamas Reginos Pilkionienės bei Evelinos Norkienės. Susirinkusieji į taktą plojo, lingavo ir šventė taip, kaip ir dera per valstybės iškilmes.
Svarbu ir tai, kad tądien beveik prie visų namų Pagėgiuose plevėsavo iškeltos Lietuvos vėliavos.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2 komentarai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite