Vasario 16-ąją pagėgiškiai vos tilpo salėje

Vasario 16-ąją į Pagėgių kultūros centrą susirinko tiek žmonių, kad didelėje salėje pritrūko vietų, o pagerbti medaliais „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanotų penkių garsių asmenybių į sceną kopė keliasdešimt sveikintojų. Šventinis renginys baigėsi linksmu Pagėgių krašto meno kolektyvų koncertu.

Medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanoti (iš kairės) Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos muzikos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas, Pagėgių savivaldybės tarybos narys Valdas Armonas.

Paroda
Šventė prasidėjo Pagėgių kultūros centro fojė surengtos Eugenijaus Skipičio fotografijos darbų parodos „Tilžės konsulatui – 90 metų. Kultūros ir diplomatijos ženklai“ pristatymu. Šventės vedėjos Svetlanos Jašinskienės pakviestas E. Skipitis priminė, kad čia rodoma tik dalis ekspozicijos, nes visai sutalpinti trūksta vietos, be to, langų šviesa trukdo įžvelgti nuotraukų turinį (parodų salės centras neturi – aut. pastaba).
Su šia paroda jau galėjo susipažinti Karaliaučiaus srities Tilžės istorijos muziejaus, Krasnoznamensko kultūros ir istorinio paveldo centro lankytojai, šventės dieną – ir pagėgiškiai.
Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė priminė, kad 1923 m. Tilžėje buvo įkurtas LR konsulatas, nes ten gyveno daug lietuvininkų ir lietuvių. Pirmasis konsulas buvo Vladas Masiulis, o 1926 m. konsulo pareigas pradėjęs eiti Eduardas Jatulis buvo aktyviausias ir progresyviausias – įsteigta lietuviška mokykla, du vaikų darželiai, suburti chorai, organizuota ekskursijų į Lietuvą. 1936-1939 metais konsului Juozui Sruogai, garsaus rašytojo Balio Sruogos broliui, buvo sunku: vokiečiai visaip bandė gniuždyti krašte lietuvybę.
Šioje parodoje yra nuotraukų su konsulais bei Martynu Jankumi, Pagėgių skautėmis. Nuo praėjusio rudens Lietuvos Respublikos konsule Tilžėje dirba Natalija Raškauskienė.
Suėjus į kultūros centro salę, ekrane keitėsi gamtos vaizdai – taip buvo pristatoma Igno Inciaus paroda „Kristijono Donelaičio „Metų“ interpretacija fotografijoje“.

Šventėje dalyvavo (iš dešinės antras) Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis. Autorės nuotr.

Sveikinimai
Apie Vasario 16-osios svarbą ir reikšmę Lietuvos istorijoje kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, palinkėjęs visiems vienybės, stiprybės, drąsos, kvietęs branginti istoriją bei atminimą. Meras taip pat pasidžiaugė, kad būtent šioje šventėje pagerbiami iškiliausi ir Pagėgių kraštui labiausiai nusipelnę asmenys: „Ačiū, kad tokių žmonių yra…“
Į kraštiečius ypatingo džiaugsmo dieną kreipėsi Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, primindamas, kad išlieka tik tai, ką padarai gera, o valdžia, garbė, turtai praeina. Klebonas sveikino dirbančius Lietuvai.
Stoniškių pagrindinės mokyklos mokytoja Nina Barkauskienė, Pagėgių pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Irena Ubartienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas ir Natkiškių kultūros namų meno vadovas Valdas Armonas – šiems penkiems nuoširdžiu darbu ir aktyvia visuomenine veikla garsėjantiems asmenis meras V. Komskis į atlapus įsegė medalius „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“, mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas įteikė po puokštę gėlių, o prie scenos su puokštėmis gėlių jau rikiavosi kelios dešimtys sveikintojų. Panašu, kad pagerbti saviškių tądien į Pagėgius suvažiavo gausybė žmonių iš Stoniškių, Lumpėnų, Natkiškių seniūnijų, susirinko daug pagėgiškių.
Pedagogų bendruomenė didžiavosi dviejų mokytojų pagerbimu, ūkininkai – jų rūpesčiais nuolat gyvenančiu R. Manču, seniūnai – apdovanota jų kolege D. Mikeliene, o kultūros darbuotojai bei salė vos ne ovacijomis sveikino garsųjį muzikantą ir dainininką Valdą Armoną, kurį bučiniu apdovanojo ir žmona Rasa, taip pat kultūros renginių organizatorė, dainininkė.
Apdovanotieji ir pagerbtieji buvo kuklūs, visi teigę, jog apdovanojimas priklauso ir jų kolegoms, šeimoms, bendraminčiams ir bendražygiams. „Tai mano visų 45 metų darbo vaisius, kurio be visų jūsų nebūčiau pasiekusi…“ – kalbėjo mokytoja N. Barkauskienė.
Irena Ubartienė, sukūrusi Pagėgių pradinės ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos himnus, sakė apdovanojimą skirianti visiems mokytojams, nes jie esą to verti, taip pat savo kolegoms, šeimai, rėmėjams, vadovams.
Seniūnė D. Mikelienė, į šventę atlydėta šeimos ir net mamos, būtent jai dėkojo už meilę ir šilumą, o bendruomenei – už pasitikėjimą ir palaikymą.
„Vienas lauke – ne karys…“ – sakė R. Mančas, vyriškai padėkodamas, o Svetlana Jašinskienė priminė, kad šio žmogaus sodyba Kentriuose – tarsi muziejus su žemės padargais ir kitkuo, o pats Romaldas bendruomenę telkia ir šiaurietiškam ėjimui, ir linijiniams šokiams…
„Mieliau dainuočiau…“ – prisipažino V. Armonas, kuriam jau 41-eri, o apdovanojimas – pirmasis. „Nieko nemoku – tik groti, dainuoti ir teikti jums džiaugsmą“, – sakė V. Armonas, kurio žodžius palydėjo gausūs plojimai.
Koncertas
Garbingą apdovanojimą gavęs V. Armonas ištesėjo žodį: netrukus jis pasirodė scenoje su Natkiškių moterų ansambliu, dainavo kvartete ir griežė bei dainavo su garsiąja „Vaivorykšės“ kapela. V. Armonas yra šių kolektyvų vadovas. Scenoje sukosi Socialinių paslaugų centro vaikų šokių kolektyvas, kultūros centro šokių kolektyvas „Marguva“, taip pat centro jaunuolių šokių kolektyvas, kuriems vadovauja Gražina Paliokienė – jos paruošti gimnazistai šokiu paįvairino šventės ceremoniją. Porą Mažosios Lietuvos krašto dainų atliko Aksaveros Mikšienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Kamana“. Koncertą užbaigė Pagėgių meno ir sporto mokyklos choras, vadovaujamas Reginos Pilkionienės bei Evelinos Norkienės. Susirinkusieji į taktą plojo, lingavo ir šventė taip, kaip ir dera per valstybės iškilmes.
Svarbu ir tai, kad tądien beveik prie visų namų Pagėgiuose plevėsavo iškeltos Lietuvos vėliavos.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2 komentarai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite