Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga.

„Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo apie 20 proc.“, – tikina V. Budrienė.

Anot jos, itin paklausios kasmet būna šviežios lietuviškos braškės, jos iššluojamos vos pasirodžiusios lentynose. Taip pat pirkėjai mėgsta trešnes ir vyšnias – per sezoną nuperkama apie 500 tūkst. kilogramų trešnių ir 70 tūkst. kilogramų vyšnių. Kol laukiama lietuviško derliaus, šviežios uogos į parduotuves atkeliauja iš šiltųjų kraštų: Ispanijos, Graikijos, Vengrijos, Turkijos ar Bulgarijos, kur nokdamos gauna daugiau saulės ir tampa dar saldesnės.

 

Gerina miego kokybę ir regėjimą

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, sako, kad uogos – vieni iš sveikiausių maisto produktų, kuriuos galite valgyti ramia sąžine, nes jose itin mažai kalorijų, tačiau daugybė skaidulų, vitamino C ir antioksidantų. Anot jos, dauguma uogų yra naudingos širdies veiklai bei padeda reguliuoti cholesterolį.

Pasak ekspertės, raudonąsias trešnes valgyti ne tik skanu, bet ir sveika. Trešnėse yra daugybė sveikatai palankių medžiagų. Pavyzdžiui, vitamino C ar polifenolių. Abi šios medžiagos skirtos odos sveikatai ir skaistumui palaikyti. Trešnėse taip pat gausu ir antioksidantų, kurie turi priešuždegiminių savybių. Be to, trešnėse gausu melatonino – medžiagos, kuri gerina miego kokybę, todėl šias uogas patartina valgyti prieš miegą.

Kiek rūgštesnės trešnių pusseserės vyšnios vitaminų ir gerųjų medžiagų gausa nenusileidžia savo saldžiosioms giminaitėms. Jose, kaip ir trešnėse, gausu melatonino. Be to, vyšniose tėra mažai kalorijų, tačiau jose gausu vitaminų, mineralų ir kitų organizmui naudingų medžiagų: vitaminų C, A ir K, kalio, magnio ir kalcio. Reguliarus jų vartojimas padeda kovoti su antsvoriu.

Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad mėlynės teigiamai veikia akis. Tai yra visiška tiesa: reguliariai vartodami šias uogas geriname regėjimą, padedame atsigauti pavargusioms ir nusilpusioms akims. Mėlynėse taip pat yra daug antioksidantų, skaidulų ir kitų naudingų maistinių medžiagų. Jos teigiamai veikia ir odos būklę: jų vartojimas padeda kovoti su spuogais, žvyneline bei ankstyvu odos senėjimu.

Kiek didesnės už mėlynes, tačiau skoniu joms nenusileidžiančios šilauogės taip pat organizmui atneša daug naudos. Šiose uogose taip pat yra gausu antioksidantų, jose randama kalio bei vitamino C. Šių uogų vartojimas mažina širdies ligų ir vėžio riziką, taip pat šilauogėse esantys mineralai turi ir priešuždegiminių savybių, padeda kovoti su smegenų senėjimu, reguliariai jų vartojant gerėja atmintis.

 

Mažina širdies ligų riziką, aprūpina organizmą vitaminais

O kokia vasara be aviečių?

Avietėse esantis didelis skaidulų ir vandens kiekis padeda palaikyti sveiką virškinamąjį traktą. Reguliarus šių uogų vartojimas reguliuoja kraujospūdį. Kaip ir daugelio uogų ir vaisių vartojimas, taip ir aviečių valgymas gražina odą. Avietėse esantys antioksidantai padeda išlaikyti sveiką odą, padeda įveikti veido raudonį.

Ar žinojote, kad vos vienas puodelis braškių per dieną aprūpina organizmą tikra vitaminų „bomba“? Braškėse gausu vitamino C ir mangano. Jose yra daug folio rūgšties ir kalio. Braškėse taip pat yra labai daug antioksidantų ir augalinių junginių, kurie naudingi širdies sveikatai ir cukraus kiekio kraujyje kontrolei.

Norintiems pastiprinti organizmą iš savo raciono nereikėtų išbraukti ir rūgščiųjų serbentų. Mat tiek raudonieji, tiek juodieji serbentai yra puikus mineralų, pavz., cinko, magnio, geležies ir ypač kalio, šaltinis. Tiesa, kadangi šios uogos yra gana rūgščios, dažniausiai iš jų yra verdamos įvairiausios uogienės ar gaminami džemai.

 

Ne tik skanios, bet ir gražios

Anot vaisių ir daržovių ekspertės, uogos yra ne tik skanus, sveikas, bet ir gražus maistas. Jos puikiai atrodo ne tik lėkštėje, bet ir nuotraukose, todėl jas savo virtuvėse yra pamėgę naudoti maisto tinklaraštininkai ar virtuvės šefai: jos įvairiems patiekalams suteikia gaivumo, šviežumo ir spalvingumo.

Šviežiomis uogomis šiuo metu populiaru gardinti natūralų jogurtą, košes, ispaninio šalavijo pudingus, įvairius blynelius, varškėčius ar tiesiog varškę. Žinoma, uogos naudojamos ruošiant ir įvairius desertus, keksiukus, tortus ar kitus konditerijos gaminius. Pasak J. Sabaitienės, vis labiau populiarėja uogomis paskatinti ir įvairias salotas, gaminti padažus salotoms ar mėsos patiekalams. Na, ir žinoma, uogos puikiai tinka glotnučiams su vandeniu, ledukais, augaliniu pienu ar kefyru.

 

J. Sabatienė siūlo kelis receptus, kuriuose išradingai panaudosite uogas.

Varškės keksiukai su speltų miltais ir uogomis

Jums reikės:

150 g speltų miltų

75 g sviesto

160 g cukraus

180 g varškės

2 vnt. kiaušinių

0,5 arbat. šaukšt. kepimo miltelių

300 g juodųjų ir raudonųjų serbentų

 

Gaminimas:

Sviestą ir cukrų plakikliu suplakite iki vientisos masės, sudėkite varškę ir gerai išmaišykite. Į gautą masę įmuškite du kiaušinius ir viską darsyk gerai suplakite plakikliu. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir berkite į gautą varškės masę. Nuplaukite uogas ir jas sudėkite į tešlą bei viską kruopščiai, tačiau taip, kad uogos nesusitrintų, išmaišykite. Tešlą dėkite į kepimo formeles, ant keksiukų viršaus dar galite uždėti po keletą vienos ir kitos rūšies serbentų. Keksiukus pašaukite į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 30 min., kol gražiai patamsės ir ims skleisti malonų aromatą.

 

Uogų glotnutis

Jums reikės:

1 stiklinės braškių

1 stiklinės gervuogių

1 stiklinės aviečių

1 banano

Kelių stiklinių migdolų pieno

Šiek tiek graikiško jogurto

 

Gaminimas:

Pirmiausia supjaustykite bananą ir sudėkite į trintuvą. Tuomet į jį suberkite braškes, gervuoges, avietes, supilkite pieną ir jogurtą. Viską sutrinkite. Jeigu pageidaujate – į glotnutį galite įdėti ledukų.

Skanaus!

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Susirgimų gripu vis daugėja

gripas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje sergamumas gripu išaugo trigubai. Daugiausiai serga vaikai. Sergamumas COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) taip pat padidėjo.  Tad šiuo metu labai svarbu prisiminti ir laikytis prevencinių priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei skiepytis nuo gripo ir COVID-19. Ypač svarbu pajutus simptomus nesilankyti žmonių susibūrimuose, neiti į darbą, ugdymo įstaigas, kad neplatintume virusų ir neužkrėstume kitų. Lietuvoje gruodžio 1-7 d. bendras sergamumo gripu,

Šilutėje išdaužė prekybos centro durų stiklus

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gruodžio 6 d. ankstų rytą Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, nenustatytas asmuo sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (2,03 prom.) vyrui, gim. 1990 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gruodžio 6 d. prieš vidurnaktį Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, neblaivus (2,35 prom.) vaikinas, gim. 2000 m., ir dar vienas nenustatytas asmuo išdaužė prekybos centro pagrindinių įėjimo durų stiklus, o patekę į vidų išdaužė vidinių durų stiklus. Tokiais veiksmais asmenys pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Penki keliai po pensijų reformos. Kurį pasirinkti?

pensijos

Nuo 2026 m. II pensijų pakopos reforma dalyviams atvers kelias naujas galimybes, kurios leis apsispręsti, kaip elgtis su sukauptomis lėšomis. Nors pensijų reforma suteikia lankstumo, skubėti priimti sprendimo nereikėtų, mat jis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Apie tai, kokie sprendimo keliai atsivers ir ką būtina įvertinti prieš pasirenkant, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Prieš priimant sprendimą stabdyti kaupimą ar atsiimti pensijų fonde sukauptas lėšas, pirmiausiai reikėtų neskubėti ir gerai įsivertinti visas turimas galimybes. „Reformos „langas“, bus atviras iki pat

Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

techninės apžiūros

Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų  automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, o didžiąją dalį avarijų lemia pačių vairuotojų elgesys, orų sąlygos, o ne transporto priemonių amžius ar techninės charakteristikos“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas. Nors

Taip pat skaitykite