Daugumoje banknotų galime pamatyti vandens ženklus. Tačiau kaip šitas specialia technika daromas simbolis iš puošybos priemonės tapo pinigų apsaugos priemone?

Šį kartą skirsime dėmesio vandens ženklų atsiradimui ir jų taikymui dabartiniuose banknotuose.

Vandens ženklų atsiradimą lėmė skirtinga Rytų ir Vakarų popieriaus gaminimo technika. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių popieriaus gamybos skirtumų arabų kraštuose yra organinių medžiagų, o ne vielos naudojimas kuriant ploną tinklelį, ant kurio formuojami lakštai. Tai lemia ryškius tiesių ir grandininių linijų išvaizdos skirtumus. Taip pat neleidžiama ant formų tvirtinti vandens ženklų (kurie yra pagaminti iš plonos vielos).

Vakaruose kai kurie XIII amžiaus popieriai, pagaminti Ispanijoje, turi matomą zigzago raštą. Tokių raštų paskirtis lieka neaiški, tačiau manoma, kad tai galimi vandens ženklų dizaino pirmtakai. Zigzago ženklai galėjo būti naudojami popieriaus grūdėtumo krypčiai nurodyti, bet naujausi tyrimai rodo, kad jie buvo naudojami popieriui ploninti ten, kur jis turėjo būti sulenkiamas, taip siekiant sumažinti knygų nugarėlių „ištinimą“, kai jos buvo įrišamos.

Spėjama, kad atsirado Italijoje

Manoma, kad tikrieji  vandens ženklai atsirado XIII amžiuje Italijoje. Šiais ženklais žymėdavo, kad popierius yra pagamintas būtent Italijos provincijose. Kaip ir visi to laikotarpio darbuotojai, popieriaus gamintojai privalėjo savo gaminius pažymėti identifikavimo simboliu, įrašytu į oficialią gildijos knygą (popieriaus gildijos buvo įkurtos XIV amžiuje).

Fabriano miestas Italijoje buvo vienas iš pirmųjų popieriaus sklaidos visoje Europoje centrų ir arabų pasaulio popieriaus gamybos technikos perdavimo centras. Manoma, kad jis buvo ir vandens ženklo gimtinė. Iš pradžių vandens ženkluose buvo vaizduojami gyvūnai, daiktai ar religiniai simboliai. Vėliau juose pasitaikydavo didikų, kuriems priklausė konkrečios popieriaus gamybos gildijos, herbų.

Vandens ženklai Vakaruose  buvo gaminami dviem būdais. Dažniausiai pasitaikantis – gaminamas naudojant vielos konstrukciją, paklotą ir prisiūtą ant lakštinės formos vielos (gaminant rankų darbo popierių). Tokiu būdu pagamintą popierių iškėlę prieš šviesą, turėtume pamatyti blankų vielos dizainą. Kitas, retesnis, gaminimo būdas susidaro dėl lakštinės formos vielos įdubimo. Dėl jo popieriaus  pluošto tankis yra didesnis, o kai popierius  laikomas prieš šviesą, dizainas tampa tamsesnio atspalvio.

Vandens ženklai banknotuose

Banknotai pradėti leisti XVII a. antroje pusėje. Juos padirbėti nebuvo paprasta, kadangi pinigai buvo gaminami iš kitokios medžiagos nei paprasto rašymui skirto popieriaus. Ir pati gaminimo technika reikalavo specialios įrangos ir įgūdžių. Bet banknotus vis tiek klastojo, tad reikėjo ieškoti būdų, kaip juos apsaugoti. 1697 m. Rice Watkins pagamino banknotus, kuriuose buvo vandens ženklas – kilpinis ornamentas su žodžiais „Bank of England“ (liet. Anglijos bankas).

Nuo 1922 m. metų leistuose lituose galima pamatyti paprastus vandens ženklus – Vokietijoje gamintose laikinuose piniguose buvo vaizduojami spaustuvės pavadinimo inicialai GS (G. Schaeuffelen) ir perpinti kvadratai. Anglijoje spausdintuose litų banknotuose buvo vaizduojami Gediminaičių stulpai, Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Vytauto,  Gedimino ir Kęstučio portretai.

Nuo 1993 m. leistuose lituose vandens ženkluose buvo naudojamas Vyčio simbolis. Nuo 2007 m. leistuose lituose ant 20 litų banknoto jau vaizduojamas Maironio, ant 50 litų –  J. Basanavičiaus atvaizdai, ant 100 litų –  S. Daukanto portretas ir nominalo skaičius ir ant 500 litų – V. Kudirkos portretas ir nominalas.

Ant dabartinių Europos serijos eurų banknotų yra vaizduojamas deivės Europos portretas, nominalas ir architektūros stilius reprezentuojantys pastatai ar jų dalys.

Pinigų muziejaus inf.