Vandens ženklai ir pinigai

Daugumoje banknotų galime pamatyti vandens ženklus. Tačiau kaip šitas specialia technika daromas simbolis iš puošybos priemonės tapo pinigų apsaugos priemone?

 

Šį kartą skirsime dėmesio vandens ženklų atsiradimui ir jų taikymui dabartiniuose banknotuose.

Vandens ženklų atsiradimą lėmė skirtinga Rytų ir Vakarų popieriaus gaminimo technika. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių popieriaus gamybos skirtumų arabų kraštuose yra organinių medžiagų, o ne vielos naudojimas kuriant ploną tinklelį, ant kurio formuojami lakštai. Tai lemia ryškius tiesių ir grandininių linijų išvaizdos skirtumus. Taip pat neleidžiama ant formų tvirtinti vandens ženklų (kurie yra pagaminti iš plonos vielos).

Vakaruose kai kurie XIII amžiaus popieriai, pagaminti Ispanijoje, turi matomą zigzago raštą. Tokių raštų paskirtis lieka neaiški, tačiau manoma, kad tai galimi vandens ženklų dizaino pirmtakai. Zigzago ženklai galėjo būti naudojami popieriaus grūdėtumo krypčiai nurodyti, bet naujausi tyrimai rodo, kad jie buvo naudojami popieriui ploninti ten, kur jis turėjo būti sulenkiamas, taip siekiant sumažinti knygų nugarėlių „ištinimą“, kai jos buvo įrišamos.

Spėjama, kad atsirado Italijoje

Manoma, kad tikrieji  vandens ženklai atsirado XIII amžiuje Italijoje. Šiais ženklais žymėdavo, kad popierius yra pagamintas būtent Italijos provincijose. Kaip ir visi to laikotarpio darbuotojai, popieriaus gamintojai privalėjo savo gaminius pažymėti identifikavimo simboliu, įrašytu į oficialią gildijos knygą (popieriaus gildijos buvo įkurtos XIV amžiuje).

Fabriano miestas Italijoje buvo vienas iš pirmųjų popieriaus sklaidos visoje Europoje centrų ir arabų pasaulio popieriaus gamybos technikos perdavimo centras. Manoma, kad jis buvo ir vandens ženklo gimtinė. Iš pradžių vandens ženkluose buvo vaizduojami gyvūnai, daiktai ar religiniai simboliai. Vėliau juose pasitaikydavo didikų, kuriems priklausė konkrečios popieriaus gamybos gildijos, herbų.

Vandens ženklai Vakaruose  buvo gaminami dviem būdais. Dažniausiai pasitaikantis – gaminamas naudojant vielos konstrukciją, paklotą ir prisiūtą ant lakštinės formos vielos (gaminant rankų darbo popierių). Tokiu būdu pagamintą popierių iškėlę prieš šviesą, turėtume pamatyti blankų vielos dizainą. Kitas, retesnis, gaminimo būdas susidaro dėl lakštinės formos vielos įdubimo. Dėl jo popieriaus  pluošto tankis yra didesnis, o kai popierius  laikomas prieš šviesą, dizainas tampa tamsesnio atspalvio.

Vandens ženklai banknotuose

Banknotai pradėti leisti XVII a. antroje pusėje. Juos padirbėti nebuvo paprasta, kadangi pinigai buvo gaminami iš kitokios medžiagos nei paprasto rašymui skirto popieriaus. Ir pati gaminimo technika reikalavo specialios įrangos ir įgūdžių. Bet banknotus vis tiek klastojo, tad reikėjo ieškoti būdų, kaip juos apsaugoti. 1697 m. Rice Watkins pagamino banknotus, kuriuose buvo vandens ženklas – kilpinis ornamentas su žodžiais „Bank of England“ (liet. Anglijos bankas).

Nuo 1922 m. metų leistuose lituose galima pamatyti paprastus vandens ženklus – Vokietijoje gamintose laikinuose piniguose buvo vaizduojami spaustuvės pavadinimo inicialai GS (G. Schaeuffelen) ir perpinti kvadratai. Anglijoje spausdintuose litų banknotuose buvo vaizduojami Gediminaičių stulpai, Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Vytauto,  Gedimino ir Kęstučio portretai.

Nuo 1993 m. leistuose lituose vandens ženkluose buvo naudojamas Vyčio simbolis. Nuo 2007 m. leistuose lituose ant 20 litų banknoto jau vaizduojamas Maironio, ant 50 litų –  J. Basanavičiaus atvaizdai, ant 100 litų –  S. Daukanto portretas ir nominalo skaičius ir ant 500 litų – V. Kudirkos portretas ir nominalas.

Ant dabartinių Europos serijos eurų banknotų yra vaizduojamas deivės Europos portretas, nominalas ir architektūros stilius reprezentuojantys pastatai ar jų dalys.

Pinigų muziejaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kodėl burnos gaivumas išlieka ilgiau po profesionalios higienos procedūros?

Gaivi burna suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir leidžia jaustis patogiai bendraujant su kitais. Nors kasdieninė dantų priežiūra namuose yra būtina, ji ne visuomet gali užtikrinti ilgalaikį burnos gaivumą, ypač kai kalbama apie giliau esančias bakterijų sankaupas. Profesionalios dantų higienos procedūros klinikoje pašalina sunkiai prieinamas apnašas ir bakterijas, taip padėdamos išlaikyti šviežesnį kvapą ilgesnį laiką. Tai – ne tik sveikatos priežiūros priemonė, bet ir būdas padidinti pasitikėjimą savimi kasdieniame gyvenime. Apnašų kaupimasis ir burnos kvapas: kodėl kasdienio valymo ne visuomet pakanka?

VRK suskaičiavo 458 064 super rinkėjus

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) susistemino balsuoti atvykusių rinkėjų duomenis ir atliko šių metų rinkimuose balsavusių rinkėjų statistinę analizę pagal balsavimo visuose šių metų rinkimuose aktyvumą. VRK duomenys rodo, kad iš viso yra net 458 064 rinkėjai, kurie 2024 m. balsuoti ėjo net penkis kartus: dalyvavo abiejuose Respublikos Prezidento rinkimų turuose, rinko Europos Parlamento narius ir balsavo abiejuose balsavimuose rinkdami Seimą. „Buvo nepaprastai įdomu patikrinti, kiek turime pareigingiausių rinkėjų. Tokių, kurie balsavo visus penkis šių metų rinkimų savaitgalius ir nepraleido nė

Kviečia į Vydūno kultūros centrą Kintuose

Vydūno kultūros centras Kintuose kviečia į 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ darbų pristatymą. Lapkričio 8 d., penktadienį, 18 val. Kintų Vydūno kultūros centre bus pristatoma 21-ojoje emalio meno laboratorijoje kūrusių dailininkų darbų paroda. Tema: ,,Švyturys – šviesos ir vilties simbolis“. Skirta Švyturių metams ir Vydūno muziejaus 30-mečiui paminėti. Pamario ir pajūrio kraštas 2024-us metus skyrė unikaliam vandens krašto paveldo objektui – ŠVYTURIUI. Švyturys yra ne tik vandens keliautojų navigacijos priemonė, bet dažnai literatūroje filosofine prasme naudojamas kaip komunikacijos ar

Petro Jakšto atminimui

Petras Jakštas

Lapkričio 5 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko tarpmokyklinės intelektinės žaidynės „Vadovas po Šilutės miestą ir rajoną“. Renginys skirtas paminėti Lietuvos kariuomenės karininko, kariškosios spaudos žurnalisto, istoriko ir bibliofilo Petro Jakšto 125-ąsias gimimo metines. P.Jakštas gimė 1899 m. spalio 28 d. Jo gyvenimas ir veikla ženkliai prisidėjo prie Šilutės miesto bei krašto istorijos ir kultūros puoselėjimo. Deja, jaunosios kartos atstovams šis šviesuolis iki šiol buvo mažai žinomas, tad biblioteka šiuo renginiu siekė padėti moksleiviams susipažinti su jo veikla ir

Taip pat skaitykite