Valstybės sienos apsaugos zoną Kuršių mariose vėl žymi plūdurai

Kuršių mariose plūdurais vėl nužymėta valstybės sienos apsaugos zona (VSAZ). Taip artėjančiam vasaros sezonui ruošiasi VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai, mariose saugantys valstybės sieną su Rusija.

Trečiadienį, kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus navigacijos sezonui, į Kuršių marias netoli sienos su Rusija buvo nuleisti raudonos spalvos plūdurai. Pernai VSAT paskelbė viešąjį pirkimų konkursą ir vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintais reikalavimais, įsigijo 31 naują raudonos spalvos plūdurą. Jie mariose žymi poros šimtų metrų pločio VSAZ, kuri yra prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos linijos. O ten patekti gali tik įrašytieji į VSAT sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą.

Plūdurą sudaro dvi cilindro formos figūros, pagamintos iš ultravioletiniams spinduliams atsparaus polietileno, su nerūdijančio plieno ar galvanizuoto metalo detalėmis. Viršvandeninėje jo dalyje įrengtos metalinės plokštelės (radaro atsakikliai), kurias fiksuoja laivo radarai. Plūdurai turi inkarus, kurie išlaiko juos nuolatinėje vietoje.

Šie plūdurai – taip pat ir įspėjamieji ženklai pramogautojams bei žvejams Kuršių mariose būti atidiems, vengti neteisėtai patekti į VSAZ ar neteisėtai kirsti sieną su Rusija.

Kuršių mariose padaugėjus plaukiojimo priemonių, šiemet nuspręsta papildomai įsigyti dar 11 naujo pavyzdžio plūdurų, kurie ženklina VSAZ. Vasarą jie bus pastatyti tarp esamų plūdurų, kad būtų lengviau pastebimi ir taip padėtų išvengti netyčia pažeisti VSAZ ir Lietuvos-Rusijos sieną.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite