Valstybės paramai gauti kaimo bendruomenėms taisyklės kasmet nebebus keičiamos

Žemės ūkio ministerija nutarė, kad taisyklės, pagal kurias kasmet skirstoma nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai, nebebus siejamos su konkrečiais metais. Anksčiau taisyklės, pagal kurias bendruomenėms paskirstoma apie 1 mln. eurų, buvo rengiamos ir tvirtinamos kasmet.

Nuo šiol taisyklėse bus numatytos trys finansuojamos kaimo bendruomenių veiklos sritys:

  • kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas arba stiprinimas. Pareiškėjais galės būti naujos kaimo bendruomenės arba bendruomenės, niekada negavusios nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai;
  • kaimo vietovės viešųjų erdvių, statinių sutvarkymas / priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams, bendruomeninės veiklos skatinimas. Paramą galės gauti naujos kaimo bendruomenės arba bendruomenės, per dvejus praėjusius kalendorinius metus negavusios paramos kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymui. Pareiškėjai galės vykdyti dvi veiklas: kurti ar gerinti viešąsias erdves siekiant patenkinti kaimo gyventojų viešuosius poreikius arba pritaikyti šias erdves civilinei saugai;  gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą (parama kaimo bendruomenei bus teikiama tik tuo atveju, kai ji perims viešosios paslaugos ar jos dalies teikimą iš biudžetinės organizacijos);
  • renginių (mokomųjų renginių arba vizitų, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, renginių Seimo/savivaldybės paskelbtoms metų temoms minėti) organizavimas. Pareiškėjai – bet kurios kaimo bendruomenės arba jas vienijančios organizacijos.

Kaimo bendruomenėms finansinė parama skiriama jau 17 metų iš eilės. Pernai jos pateikė 441 paraišką nacionalinei paramai gauti. Kaimo bendruomenių iniciatyvoms buvo skirta 1,1 mln. eurų, finansuotos 324 paraiškos.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite