Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė.

„Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl daugėja valstybės finansuojamų studijų vietų ugdymo mokslų, informatikos, slaugos ir akušerijos, pareigūnus rengiančiose studijų programose. Bus užtikrintas pakankamas valstybės finansuojamų vietų skaičius, kad į šias prioritetines studijų kryptis galėtų įstoti kuo daugiau jaunuolių, tenkinančių stojimo reikalavimus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Valstybės finansuojamų vietų daugėja ir medicinos, burnos priežiūros, farmacijos, reabilitacijos studijų krypčių programose. Atsižvelgus į valstybės poreikius bei absolventų įsidarbinimo rodiklius, kiek mažėja (3-4 proc.) valstybės finansuojamų vietų žemės ūkio mokslų, sporto, humanitarinių, gyvybės mokslų, visuomenės sveikatos, kosmetologijos, menų studijų programose, kolegijose – ir socialinių mokslų studijų programose.

Pasirinkusiesiems rezidentūros studijas numatyta beveik 400 valstybės finansuojamų studijų vietų. Panašus skaičius įstojusiųjų į rezidentūros studijas buvo ir pernai. Magistrantūros studijų valstybės finansuojamoms vietoms numatyta skirti apie 7 mln. eurų – kiek daugiau nei pernai (6,8 mln. eurų). Tai leis valstybės finansuojamose vietose studijuoti virš 3,9 tūkst. studentų. Studentų priėmimas į magistrantūros studijas didinamas nuo 2023 m. Priimtų studentų skaičius, palyginus su pastaraisiais dvejais metais, auga apie 6 proc.

Panašus valstybės finansavimas kaip ir pernai numatytas ir doktorantūros studijoms (šiemet – 6,3 mln. eurų, 2023 m. – 6,2 mln. eurų). Planuojama, kad valstybės finansavimą gaus beveik 540 doktorantūros studentų (2023 m. – 508 studentai).Bendras į doktorantūros valstybės finansuojamas studijų vietas priimtų studentų skaičius, palyginus su pastarųjų dvejų metų priėmimu, auga apie 7 proc. Į profesinio mokymo įstaigas šiemet numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, paslaugų, gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijos sritims.

Bus atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos

Nuo 2024 m. pirmą kartą formuojama papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai kaip ir stojantiesiems per pirmąją konkursinę eilę.

Antrajai konkursinei eilei sudaryti numatoma skirti beveik 1,5 mln. eurų valstybės finansavimo, t. y. apie 10 proc. viso valstybės finansavimo studijų vietoms. Tai leis pagal antrąją konkursinę eilę priimti beveik 1,3 tūkst. studentų iš socialiai jautrios aplinkos.

Pedagogikos studijos išlieka prioritetinėmis

Jau trečius metus didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkusiems studentams numatoma skirti tikslines stipendijas. Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 357,5 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendijos.

Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 605 eurų (11 BSI). Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Padėkota Šilutės ligoninės slaugytojoms

slaugytojos

Gegužės 12-ąją, minint Tarptautinę slaugytojų dieną, Šilutės ligoninėje buvo pagerbti šios profesijos atstovai. Tai buvo proga ne tik pasidžiaugti slaugytojų darbu, bet ir išreikšti dėkingumą už jų kasdienį atsidavimą, rūpestį pacientais ir profesionalumą. Tarptautinę slaugytojų dieną nutarta švęsti Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil garbei, per jos gimimo dieną. „Slaugytojo profesija – viena seniausių žmonijoje, tačiau su laiku ji keičiasi, prisitaikydama prie naujų laikmečio reikalavimų. Šiandien naujos technologijos jau įsitvirtina slaugos procesuose. Tačiau nepaisant šių pokyčių,

Šyšos valymo darbai greitai bus baigti 

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD), bendradarbiaudama su Šilutės rajono savivaldybe, netrukus užbaigs Šyšos vandens kelio atkarpos tarp įplaukimo į Šilutės uostą ir Šilutės slipo valymo darbus. Pagerės pramoginės laivybos sąlygos. „Džiaugiamės galėdami tęsti bendradarbiavimą su Šilutės rajono savivaldybe, kuriant palankesnes sąlygas vidaus vandens kelių plėtrai regione“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. Pašalintas gruntas pilamas į UAB „Kintai” žemės sklype savivaldybės ir šios bendrovės įrengtą sėsdintuvą. Darbai, kaip ir pirmame Šyšos valymo etape, atliekami su žemsiurbe „Nemunaitis“. Aoie

„Meridianas“ pakels bures į vasarą ir taps šventinio koncerto scena

Gegužės 16-18 d. Klaipėda skelbia vasaros sezono atidarymą ir tą savaitgalį uostamiesčio Savivaldybės iniciatyva rengia įspūdingą renginių maratoną „Keliame bures į vasarą 2025“. Startą šiam maratonui duos tradicinė Klaipėdos miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ burių pakėlimo ceremonija, kuri vyks gegužės 16 d., penktadienį, 19 val.  Šventės atidarymas  Tradicija kasmet išskleisti „Meridiano“ bures gyvuoja nuo 2014 metų, kai šis istorinis burlaivis buvo išgelbėtas nuo sunykimo, atstatytas ir vėl atvertas visuomenei. „Smagu, kad daugiau nei prieš dešimtmetį mūsų pradėta iniciatyva išaugo ir tapo

Lietuvos piliakalnius matys visas pasaulis: nauji pašto ženklai įamžina archeologinį paveldą

Lietuvos paštas išleido menininkės Rimos Ramonienės kurtus pašto ženklus  „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“. Ant pastarųjų pavaizduoti Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 2,10 Eur, tiražas – po 15 tūkst. vnt.  Pašto ženklų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama kasmet nuo 1993 m. Kiekvienais metais pašto ženklų serijos temą paskelbia Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“. „Piliakalnių pažinimas ir tyrimai Lietuvoje vyksta nuo XIX a. antros pusės ir per tą laiką apie juos sukaupta daug ir įvairios medžiagos. Paskutiniu

Taip pat skaitykite