Valdui Armonui muzika – ir pomėgis, ir darbas

Ilgametis Natkiškių kaimo gyventojas Valdas Armonas be muzikos savo gyvenimo neįsivaizduotų. Ne vienam kolektyvui vadovaujantis, įvairiais instrumentais mokantis groti bei už daugelio Pagėgių krašte vykstančių renginių įgarsinimą ir apšvietimą atsakingas V. Armonas yra pasišventęs savo darbui. Muzikinės veiklos ir su ja susijusių darbų jis atsisako tik atostogaudamas su šeima.

Nuo vaikystės muzikuojantis Valdas Armonas į gyvenimą žvelgia optimistiškai.

Mėgstamiausias – sintezatorius
Gimęs ir užaugęs Natkiškiuose, Valdas čia baigė pradinę ir pagrindinę mokyklas. Vidurinę lankė Pagėgiuose. Toliau sekė muzikos studijos konservatorijoje, vėliau V. Armonas grįžo dirbti į Natkiškių mokyklą. Čia jis mokė vaikus muzikos ir rusų kalbos, kol buvo pašauktas į kariuomenę.
Muzikalumas jam pravertė ir ten – teko tarnauti Vilniaus VRM reprezentaciniame pučiamųjų orkestre.
Metus orkestre pučiant dūdą V. Armonas puikia prisimena ir šiandien, mat įgūdžiai groti šiuo instrumentu išliko. Groti jis gali ir kitais instrumentais: akordeonu, fortepijonu, mušamaisiais, gitara. Koks mėgstamiausias instrumentas? Valdas nedvejodamas sako: „Sintezatorius, su šiuo instrumentu galima ir kurti muziką, ir patogu improvizuoti“.
Atitarnavęs kariuomenėje, 1995 m. V. Armonas tapo tuometinės Natkiškių laisvalaikio salės direktoriumi. Nieko nelaukdamas jis ėmėsi plėtoti muzikinę veiklą, burti kolektyvus ir su jais koncertuoti. Tada atsirado ir šiandien gerai visiems žinoma Natkiškių kapela „Vaivorykštė“. Vėliau subūrė vaikų popchorą, moterų ansamblį.
Natkiškių laisvalaikio salėje atsiradus renginių organizatoriaus etatui, šias pareigas pradėjo eiti būsima Valdo gyvenimo draugė Rasa. Kartu dirbdami jaunuoliai susipažino, o 1998 m. Valdas ir Rasa susituokė. Dabar augina dvi dukras – Austėją ir Andželiką. Austėja Pagėgiuose šiemet jau baigia paskutinį muzikos mokyklos kursą ir panašu, kad seks tėvo pėdomis. Ji groja fortepijonu ir, anot tėvo, dainuoja geriau už jį patį…
Garbingai apdovanotas
Šiuo metu Valdas Armonas dirba Pagėgių kultūros centrui priklausančių Natkiškių kultūros namų meno vadovu, puse etato kartu dirba Pagėgių kultūros centro garso ir šviesos inžinieriumi. V. Armoną, prie pulto reguliuojantį garsą bei apšvietimą, galima pamatyti kone kiekviename Pagėgių krašte vykstančiame renginyje. Pašnekovas juokavo, kad įvykus techniniams nesklandumams, net jei už techninę renginio dalį nebūna atsakingas, žiūrovai neretai atsisuką į jį. Ketveri metai V. Armonas yra ir Pagėgių savivaldybės tarybos narys.
Paklaustas, keliems kolektyvams šiuo metu vadovauja, pašnekovas juos beskaičiuodamas šmaikščiai atsakė: „Visiems…“ Kone garsiausia iki šiol jo vadovaujama Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“, kitąmet švęsianti savo gyvavimo 20-metį. Sukakties proga kolektyvas planuoja išleisti kompaktinę plokštelę apie savo veiklą.
V. Armonas taip pat vadovauja Natkiškių moterų ansambliui, Natkiškių kultūros namų estradiniam kvartetui, gitaros studijai…
Pasak paties vadovo, jo vadovaujami kolektyvai daug repetuoja, atsakingai ruošiasi prieš dalyvaudami kuriame nors renginyje. Kolektyvuose muzikuoja ne vien vietiniai žmonės, bet ir iš kitur atvažiuoja. Tad dalis muzikantų ir dainininkų vis pasikeičia, bet kolektyvų branduolys išlieka.
Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“ ne kartą yra dalyvavusi įvairiuose renginiuose, ji yra pelniusi įvairiausių apdovanojimų.
Kapeloje groja ir dainuoja: Rimas Poška (boso gitara), Vilius Urbonas (mušamieji), Jadvyga Jurgilienė (dainuoja), Vilyta Sirtautienė (dainuoja), Laimutė Kesarauskienė (gitara ir balsas), Rita Ūselienė (dainuoja), Viktoras Poška (akordeonas ir balsas), Aretas Gečas (dainuoja), Algis Kedeckis (armonika ir balsas).
Pernai kapelos vadovas Valdas Armonas buvo apdovanotas garbingiausiu Pagėgių savivaldybės apdovanojimu – medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.
Gruodžio 12 d. natkiškėnų kapela „Vaivorykštė“ ne pirmą kartą vyks koncertuoti į LRT laidą „Duokim garo“.
Muzikalumas iš tėvo
„Praktiškai visą gyvenimą mano darbas buvo susijęs su muzika. Tiek vadovavimas kolektyvams, tiek renginių garsinimas, tiek laisvalaikis. Veiklos yra tiek daug, kad praktiškai nelieka laiko atostogoms. Bet kaip ir kiekvienas žmogus, noriu kartais pailsėti, tad gavęs atostogas ilsiuosi nuo muzikos, stengiuosi tą laiką praleisti su šeima. Vykstame į kitą miestą, bandome bent trumpam pakeisti aplinką“, – pasakojo V. Armonas.
Savo gyvenimą su muzikine veikla jis susiejo neatsitiktinai – norą muzikuoti, matyt, bus paveldėjęs iš savo tėvo Algirdo Pauliaus Armono, kuris taip pat buvo muzikantas. Šeimoje augo 5 vaikai, kuriuos visus buvo bandoma įtraukti į muzikinę veiklą. Šia veikla iki šiol užsiima tik Valdas ir jauniausias jo brolis Tomas, kuris gitara groja Airijoje.
V. Armonas neslepia, kad norėtų ir toliau dirbti Natkiškių kultūros namuose, kad jie gyvuotų kuo ilgiau ir čia nuolatos virtų kultūrinis gyvenimas. Sako esąs šiek tiek nusivylęs, kad vietiniai gyventojai vis labiau linkę užsidaryti namuose ir nebe taip noriai beateina į Natkiškiuose vykstančius susiėjimus. Jis sako visados nuoširdžiai besistengiantis žmones sudominti, kad renginiai vyktų sklandžiai. Anot Valdo, į Natkiškius užsukantys svečiai stebisi veikliais renginių organizatoriais, bet vietiniai ne visuomet tai įvertina.
„Pagėgių krašto gyventojams norėčiau palinkėti, kad būtų atlaidesni, stengtųsi būti linksmesni. Suprantu, kad dabar ne patys lengviausi laikai, bet vis tiek linkiu neprarasti optimistiško požiūrio į gyvenimą ir šypsenų veiduose. Kadangi ir pats viską pasiekiau sunkiu darbu, linkiu visiems būti aktyviems ir siekti savo svajonių“, – linkėjo natkiškietis Valdas Armonas.

Simonas SKUTULAS

2 komentarai

  • Natkiskietis

    Armonas tikrai istikimas muzikai, gabus vyras, dainuoja ir kitus dainuoti pritraukia. Isties linksmiau gyventi, kai yra tokiu žmoniu. Linkiu jam sekmes.

  • Dekoju

    Geras Armono palinkėjimas daugiau šypsotis. Mes tokie niūrūs, kartais ir pikti. O juk nuo to geriau nebūna, tik nusijuok, nusišypsok, ir geriau pasijausi, ir ligos neims. Gera nuotaika kaip vaistas, uz kurį moketi nereikia.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite