Valdui Armonui muzika – ir pomėgis, ir darbas

Ilgametis Natkiškių kaimo gyventojas Valdas Armonas be muzikos savo gyvenimo neįsivaizduotų. Ne vienam kolektyvui vadovaujantis, įvairiais instrumentais mokantis groti bei už daugelio Pagėgių krašte vykstančių renginių įgarsinimą ir apšvietimą atsakingas V. Armonas yra pasišventęs savo darbui. Muzikinės veiklos ir su ja susijusių darbų jis atsisako tik atostogaudamas su šeima.

Nuo vaikystės muzikuojantis Valdas Armonas į gyvenimą žvelgia optimistiškai.

Mėgstamiausias – sintezatorius
Gimęs ir užaugęs Natkiškiuose, Valdas čia baigė pradinę ir pagrindinę mokyklas. Vidurinę lankė Pagėgiuose. Toliau sekė muzikos studijos konservatorijoje, vėliau V. Armonas grįžo dirbti į Natkiškių mokyklą. Čia jis mokė vaikus muzikos ir rusų kalbos, kol buvo pašauktas į kariuomenę.
Muzikalumas jam pravertė ir ten – teko tarnauti Vilniaus VRM reprezentaciniame pučiamųjų orkestre.
Metus orkestre pučiant dūdą V. Armonas puikia prisimena ir šiandien, mat įgūdžiai groti šiuo instrumentu išliko. Groti jis gali ir kitais instrumentais: akordeonu, fortepijonu, mušamaisiais, gitara. Koks mėgstamiausias instrumentas? Valdas nedvejodamas sako: „Sintezatorius, su šiuo instrumentu galima ir kurti muziką, ir patogu improvizuoti“.
Atitarnavęs kariuomenėje, 1995 m. V. Armonas tapo tuometinės Natkiškių laisvalaikio salės direktoriumi. Nieko nelaukdamas jis ėmėsi plėtoti muzikinę veiklą, burti kolektyvus ir su jais koncertuoti. Tada atsirado ir šiandien gerai visiems žinoma Natkiškių kapela „Vaivorykštė“. Vėliau subūrė vaikų popchorą, moterų ansamblį.
Natkiškių laisvalaikio salėje atsiradus renginių organizatoriaus etatui, šias pareigas pradėjo eiti būsima Valdo gyvenimo draugė Rasa. Kartu dirbdami jaunuoliai susipažino, o 1998 m. Valdas ir Rasa susituokė. Dabar augina dvi dukras – Austėją ir Andželiką. Austėja Pagėgiuose šiemet jau baigia paskutinį muzikos mokyklos kursą ir panašu, kad seks tėvo pėdomis. Ji groja fortepijonu ir, anot tėvo, dainuoja geriau už jį patį…
Garbingai apdovanotas
Šiuo metu Valdas Armonas dirba Pagėgių kultūros centrui priklausančių Natkiškių kultūros namų meno vadovu, puse etato kartu dirba Pagėgių kultūros centro garso ir šviesos inžinieriumi. V. Armoną, prie pulto reguliuojantį garsą bei apšvietimą, galima pamatyti kone kiekviename Pagėgių krašte vykstančiame renginyje. Pašnekovas juokavo, kad įvykus techniniams nesklandumams, net jei už techninę renginio dalį nebūna atsakingas, žiūrovai neretai atsisuką į jį. Ketveri metai V. Armonas yra ir Pagėgių savivaldybės tarybos narys.
Paklaustas, keliems kolektyvams šiuo metu vadovauja, pašnekovas juos beskaičiuodamas šmaikščiai atsakė: „Visiems…“ Kone garsiausia iki šiol jo vadovaujama Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“, kitąmet švęsianti savo gyvavimo 20-metį. Sukakties proga kolektyvas planuoja išleisti kompaktinę plokštelę apie savo veiklą.
V. Armonas taip pat vadovauja Natkiškių moterų ansambliui, Natkiškių kultūros namų estradiniam kvartetui, gitaros studijai…
Pasak paties vadovo, jo vadovaujami kolektyvai daug repetuoja, atsakingai ruošiasi prieš dalyvaudami kuriame nors renginyje. Kolektyvuose muzikuoja ne vien vietiniai žmonės, bet ir iš kitur atvažiuoja. Tad dalis muzikantų ir dainininkų vis pasikeičia, bet kolektyvų branduolys išlieka.
Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“ ne kartą yra dalyvavusi įvairiuose renginiuose, ji yra pelniusi įvairiausių apdovanojimų.
Kapeloje groja ir dainuoja: Rimas Poška (boso gitara), Vilius Urbonas (mušamieji), Jadvyga Jurgilienė (dainuoja), Vilyta Sirtautienė (dainuoja), Laimutė Kesarauskienė (gitara ir balsas), Rita Ūselienė (dainuoja), Viktoras Poška (akordeonas ir balsas), Aretas Gečas (dainuoja), Algis Kedeckis (armonika ir balsas).
Pernai kapelos vadovas Valdas Armonas buvo apdovanotas garbingiausiu Pagėgių savivaldybės apdovanojimu – medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.
Gruodžio 12 d. natkiškėnų kapela „Vaivorykštė“ ne pirmą kartą vyks koncertuoti į LRT laidą „Duokim garo“.
Muzikalumas iš tėvo
„Praktiškai visą gyvenimą mano darbas buvo susijęs su muzika. Tiek vadovavimas kolektyvams, tiek renginių garsinimas, tiek laisvalaikis. Veiklos yra tiek daug, kad praktiškai nelieka laiko atostogoms. Bet kaip ir kiekvienas žmogus, noriu kartais pailsėti, tad gavęs atostogas ilsiuosi nuo muzikos, stengiuosi tą laiką praleisti su šeima. Vykstame į kitą miestą, bandome bent trumpam pakeisti aplinką“, – pasakojo V. Armonas.
Savo gyvenimą su muzikine veikla jis susiejo neatsitiktinai – norą muzikuoti, matyt, bus paveldėjęs iš savo tėvo Algirdo Pauliaus Armono, kuris taip pat buvo muzikantas. Šeimoje augo 5 vaikai, kuriuos visus buvo bandoma įtraukti į muzikinę veiklą. Šia veikla iki šiol užsiima tik Valdas ir jauniausias jo brolis Tomas, kuris gitara groja Airijoje.
V. Armonas neslepia, kad norėtų ir toliau dirbti Natkiškių kultūros namuose, kad jie gyvuotų kuo ilgiau ir čia nuolatos virtų kultūrinis gyvenimas. Sako esąs šiek tiek nusivylęs, kad vietiniai gyventojai vis labiau linkę užsidaryti namuose ir nebe taip noriai beateina į Natkiškiuose vykstančius susiėjimus. Jis sako visados nuoširdžiai besistengiantis žmones sudominti, kad renginiai vyktų sklandžiai. Anot Valdo, į Natkiškius užsukantys svečiai stebisi veikliais renginių organizatoriais, bet vietiniai ne visuomet tai įvertina.
„Pagėgių krašto gyventojams norėčiau palinkėti, kad būtų atlaidesni, stengtųsi būti linksmesni. Suprantu, kad dabar ne patys lengviausi laikai, bet vis tiek linkiu neprarasti optimistiško požiūrio į gyvenimą ir šypsenų veiduose. Kadangi ir pats viską pasiekiau sunkiu darbu, linkiu visiems būti aktyviems ir siekti savo svajonių“, – linkėjo natkiškietis Valdas Armonas.

Simonas SKUTULAS

2 komentarai

  • Natkiskietis

    Armonas tikrai istikimas muzikai, gabus vyras, dainuoja ir kitus dainuoti pritraukia. Isties linksmiau gyventi, kai yra tokiu žmoniu. Linkiu jam sekmes.

  • Dekoju

    Geras Armono palinkėjimas daugiau šypsotis. Mes tokie niūrūs, kartais ir pikti. O juk nuo to geriau nebūna, tik nusijuok, nusišypsok, ir geriau pasijausi, ir ligos neims. Gera nuotaika kaip vaistas, uz kurį moketi nereikia.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite