Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artimiausių dienų orus. Vakarų Lietuvoje žadama lietaus, o  krušos ir škvalo tikimasi pietinėje, rytinėje ir vidurio Lietuvoje.

Birželio 19 d., trečiadienį, dieną daug kur protarpiais numatomas lietus, perkūnija, vietomis lis smarkiai. Pietų, rytų ir vidurio Lietuvoje vietomis kris kruša, kils škvalas 16-21 m/s, kai kur 22-27 m/s. Vėjas pietryčių, pietų, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 7-12 m/s. Temperatūra sieks 21-26, šiaurės vakariniuose rajonuose – 17-20, pietrytiniuose rajonuose – 27-30 laipsnių šilumos.

Birželio 20 d., ketvirtadienį, naktį daug kur, daugiausia pietryčių  Lietuvoje, trumpai palis, dieną kai kur numatomas trumpas, nedidelis lietus. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai 15-17 m/s. Temperatūra naktį sieks 10-15, dieną – 18-23 laipsniai šilumos.

Birželio 21 d., penktadienį, lietaus nenumatoma. Vėjas vakarų, pietvakarių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį sieks 9-14, dieną bus 22-27, pajūryje – apie 20 laipsnių šilumos.

Birželio  22 d., šeštadienį, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį bus 12-17, dieną- 23-28, pajūryje – 20-22 laipsniai šilumos.

Birželio 23 d., sekmadienį, daug kur trumpai palis. Vėjas vakarinių krypčių, 6-11 m/s. Temperatūra naktį bus 11-16, dieną – 19-24 laipsniai šilumos.

Remiantis dabartiniais skaičiavimais, kitomis dienomis bus truputį šilčiau, pasitaikys trumpo lietaus.

Vandens temperatūra upėse – 16-21, ežeruose – 18-22, Kuršių mariose – 20-21, Baltijos jūroje – 18-19 laipsnių šilumos.

Ekspertai įspėja: žengiame į vasaros gamtos stichijų sezoną

Per penkis šių metų mėnesius gamtos jėgos gyventojų turtui jau pridarė nuostolių už 1,5 mln. eurų, arba 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.

Didžiausią žalą, siekusią 30 tūkst. eurų, šių metų pavasarį sukėlė žaibo iškrova ir nuo jos kilęs gyvenamojo namo gaisras. Visgi draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausių gamtos stichijų žalų metas dar tik prasideda.

„Žvelgiant istoriškai būtent vasaros sezonas labiausiai išsiskiria gamtos jėgų sukeltų žalų gausa. Praėjusiais metais rugpjūčio pradžioje per vidurio ir šiaurės Lietuvą praskriejusi audra vien mūsų bendrovės būsto draudimo klientams padarė nuostolių už 5,6 mln. eurų. Tai buvo beprecedentis gamtos šėlsmas, kurio padariniai kai kuriose gyvenvietėse Panevėžio ir Joniškio rajonuose priminė karo mūšio lauką“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.

Draudimo ekspertas išskiria šiuos dažniausiai fiksuojamus vasaros gamtos stichijų padarinius:

• vėjas laužo medžius ir varto kieme paliktus daiktus, lengvesnius įrenginius, pavyzdžiui, lauko baldus, skėčius, pavėsines, batutus;
• sugadinami pastatų stogai, sienos, išdaužomi langai, saulės elektrinės, šiltnamiai;
• per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, kuris apsemia pastatus rūsius, buitinę techniką;
• kyla elektros įtampos svyravimai, dėl kurių sugadinama elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga.

Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Patyrus žalą, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.

ESO praneša esą pasiruošę šalinti stichijos padarinius

Audros padarinius šalinti bus pasiruošusios 70 ESO ir rangovų brigados Marijampolės, Kauno, Alytaus, Vilniaus, Utenos bei Panevėžio apskrityse, o esant poreikiui į pagalbą būtų pasitelkiama daugiau operatyvinių komandų. Šiuose miestuose ir rajonuose sutelkti patyrę inžinieriai ir kiti skirtingų sričių specialistai budės bei operatyviai vyks į vietą įvertinti žalos ir atstatyti elektros energijos tiekimo. Taip pat, jeigu reikės, pajungs generatorius.

ESO atkreipia dėmesį, kad pirmiausia generatoriai jungiami prie transformatorinių, kad elektros energija būtų tiekiama strategiškai svarbioms įstaigoms, pavyzdžiui, ligoninėms, gaisrinėms, policijos nuovadoms. Generatoriai taip pat pajungiami ir ten, kur audros sukelti gedimai būna labai sudėtingi ir jų likvidavimas užtrunka ilgiau – daugiau kaip parą.

„Jau beveik 900 tūkst. klientų įdiegta išmanioji apskaita taip pat padeda operatyviai nustatyti gedimus audrų metu. Naujos kartos skaitiklių ir automatizuoto tinklo dėka operatyviau nustatome, kur yra elektros energijos sutrikimai bei dažnu atveju, jei tai nėra fiziškai pažeistas tinklas, elektros energijos tiekimą atnaujinama vos per 3 minutes”, – sako R. Juodkienė.

„Jei po audros pastebėjote nutrūkusius elektros laidus, jų nelieskite ir nesiartinkite. Apie nutrūkusius laidus kuo greičiau praneškite ESO specialistams numeriu 1852. Taip pat informatyviame žemėlapyje gyventojai gali užregistruoti gedimą bei patikrinti ar jis jau registruotas ir šalinamas. Jei žemėlapyje jau matote užregistruotą gedimą, nieko papildomai daryti nereikia.

Parengta pagal pranešimus spaudai