Artėjant Velykoms, daugelis šeimų ruošiasi jaukioms akimirkoms, spalvingiems margučiams ir šventiniam šurmuliui. Tačiau šis laikotarpis ne visada yra vien džiugi patirtis. Tai, kas suaugusiesiems atrodo kaip graži tradicija, vaikams gali tapti nematomu iššūkiu. Ilgos valandos automobilyje, pasikeitusi aplinka, nauji veidai ir sutrikdyta kasdienė aplinka gali sukelti nerimą, pervargimą ar emocinį diskomfortą. 

Specialistai primena, kad vaikų emocinė savijauta per šventes gali būti visai kitokia, nei suaugusieji tikisi.

Kaip šventės gali paveikti vaikų emocinę būseną?

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė dalijasi, kad vaiko emocinė savijauta artėjant šventėms labai priklauso nuo amžiaus, šeimos tradicijų ar gyvenimo būdo.

„Tikėtina, kad vaikas perims šeimoje tvyrančią atmosferą. Jei suaugusieji šventiniu laikotarpiu patiria stresą ar nerimą, vaikai gali jaustis panašiai, net nesuprasdami, kodėl taip yra. Suaugusieji vaikams yra emocinio elgesio pavyzdys, per juos vaikai mokosi reaguoti į situacijas.

Jeigu vaikui keliami dideli lūkesčiai, pavyzdžiui, gražiai atrodyti, pagroti, elgtis nepriekaištingai, nesipykti. Tai tampa sąlyginėmis žinutėmis: „Jeigu būsi geras“, „Pirmiausia parodyk, ką moki, tada gausi…“. Tokios nuostatos tik dar labiau stiprina vidinę įtampą, ir svarbus įvykis – šventė – vaikui gali kelti nerimą, o ne džiaugsmą“, – teigia psichologė. 

Saugumo paieškos

S. Markuckienė atskleidžia, kad didesnės nei įprastai žmonių grupės vaikui natūraliai sukelia poreikį rasti savo vietą tarp kitų, net jei tai yra artimieji. „Ant tėčio kelių, su kitais vaikais kažkur kieme ar kitame kambaryje, po stalu ar už mamos nugaros. Tai – saugumo jausmo paieškos.“

Pasak psichologės, kartais vaikai tampa tarsi tėvų „kokybės ženklu“ – pasididžiavimo šaltiniu. Tačiau vaikui tai gali reikšti stiprų lūkestį nenuvilti, o tai nebūtinai paprasta.

„Juk daugybei žmonių sunku įtikti. Būti vertinamam yra vaiko kasdienybė, o susibūrimuose tai gali gąsdinti. Juk ir mums, suaugusiems, vertinimas nuo vaikystės yra stresą keliantis dalykas, nusėdęs į nemalonias emocines patirtis. Tad geriau vaikui nekelti užduočių, kad jis turi pasakyti, kokį eilėraštį išmoko, pagroti ar pasipasakoti, ką gi veikia būrelyje ar darželyje. Leiskite vaikui jaustis laisvai ir neužkraukite jo atsakomybe pralinksminti kitus“, – pataria S. Markuckienė.

Vyrauja ir kitas kraštutinumas, – kai vaikai paliekami visiškai vieni. „Tėvai įsitraukia į bendravimą su seniai matytais žmonėmis, o vaikai neretai tokiose šventėse jaučiasi apleisti, vieniši, sutrikę, supykę ir nori namo. Vertėtų pasirūpinti vaiko užimtumu – atsinešti mėgiamų knygelių, žaislų, žaidimų. Ir vis pasitikrinti, kaip vaikas jaučiasi“, – sako S. Markuckienė.

Kelionių automobiliu iššūkiai

Kaip ir dideli susibūrimai, taip ir ilgos kelionės automobiliu vaikams gali tapti tikru iššūkiu – ramiai išsėdėti ir susitvarkyti su kylančiu nuoboduliu ne visiems paprasta. „Circle K“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims Rita Jacevičienė dalijasi, kad palengvinti vaikų kelionę galima imantis paprastų veiksmų.

„Visų pirma, paruoškite vaiką kelionei. Papasakokite, kur važiuojate, ką ten veiksite, ko jis gali tikėtis. Žinojimas ramina. Suteikite vaikui šiek tiek kontrolės – leiskite išrinkti dainą ar pasirinkti užkandį. Tai padės prisijaukinti uždarą automobilio aplinką. Antra – dažniau sustokite. Jei kelionė ilgesnė, sustojimas gali tapti puikiu būdu nurimti arba išlieti susikaupusią energiją. Taip pat galite praskaidrinti kelionę žaidimais. Drauge skaičiuokite pakeliui sutinkamus mėlynus automobilius ar gyvūnus laukuose. Padėkite vaikui įvardinti ir priimti jam kylantį nemalonų jausmą – žinojimas, kad esi girdimas, savaime suteikia ramybės“, – dalijasi degalinių tinklo atstovė. 

Kai šventės – tarp dviejų namų

Psichologė pastebi, kad šventiniai iššūkiai neretai lydi vaikus, augančius išsiskyrusių tėvų šeimose. „Tai išties keblu. Turėti du savo gimtadienius, dvejas Velykas, dvejus namus, vienokias taisykles pas mamą, kitokias pas tėtį. Vaikai neturi kito pasirinkimo – tenka kažkaip išmokti prie to prisitaikyti, tokia jų realybė. Tada kyla klausimai, kuris gimtadienis tikresnis, kurioje šventėje man geriau. Vaikai išmoksta matyti tam tikrus privalumus – gaunu daugiau dovanų, pas senelius galėsiu žaisti į valias ir panašiai. Šventės vaikams gali būti varginančios, nes reikalauja daugiau pastangų ir pajėgumų“, – sako S. Markuckienė.

Emocinis pasiruošimas

Pasak psichologės, tėvai gali padėti vaikams pasiruošti šventiniam laikotarpiui – papasakoti, kaip viskas vyks. Vaikams ramiau, kai jie gali numatyti, kas ir kaip bus. Svarbu, kad tai būtų informacija, sutarimas, o ne grasinimas ir reikalavimas. 

„Papasakokite, ką darysite, kas ateis, kur važiuosite. Svarbu aptarti ir tai, kaip elgtis, jei kas nors nepatinka, išgąsdina ar jei vaikas pavargsta. Taip pat – kur nakvosite, ar galima pasiimti mėgstamą žaislą ir ar teks juo dalintis. Kada šventė baigsis, kaip grįšite namo. Be to, labai svarbu, kad ir patys suaugusieji mokėtų pasirūpinti savimi ir savo emocijomis – tik tuomet šventė išliks šventiška“, – priduria S. Markuckienė.