V. A. Bumelis: „Tai labai panašu į virusologinį karą“

Vladas Algirdas Bumelis. Nuotr. iš lma.lt

Profesorius Vladas Algirdas Bumelis, vienas įžymiausių šalies biotechnologijų mokslų atstovų ir įmonės „Biotechpharma“ vadovas, sako nuo COVID-19 pasiskiepijęs trečiąkart, nes svarbiausias gyvenimo tikslas yra gyventi ir gyventi kuo ilgiau.

– Ar yra bent teorinė galimybė, kad kada nors atsiras tokia vakcina, kuri apsaugos žmogų nuo koronaviruso užkrato visą gyvenimą, ne tik kelis mėnesius?

– Manau, kad jau dabar vartojamos vakcinos yra labai efektyvios. Ir „Pfizer“, ir „Moderna“, ir „AstraZeneca“. Jų efektyvumas siekia iki 95 proc. Turint galvoje, kad nieko nėra pasaulyje, ką galėtume išmatuoti 100 proc. Išskyrus tą, kuris sėdi aukštai ir į mus žiūri. Jis tikriausiai viską žino 100 proc. O mes užtikrintai žinome tik, kad kartą gimę tikrai mirsime. Aišku, mums norėtųsi, kad pasiskiepyti nuo koronaviruso užtektų kartą per penkerius metus. Tačiau kol kas tai neįmanoma. Aš jau pasiskiepijau trečią kartą, nuo antrojo skiepo praėjus aštuoniems mėnesiams. Pasitikrinau: antikūnų turiu daug ir galiu tikėtis, kad turiu gerą neperšaunamą liemenę nuo agresyvaus viruso globalaus virusologinio karo metu. Nes tai labai panašu į virusologinį karą.

 

– Nepasitikėjimas vakcinomis iš dalies randasi dėl esą to, kad skiepai buvo sukurti labai greitai. Ką jūs tokiems žmonėms pasakytumėte?

– Na, taip. Pastaruoju metu atsirado labai daug specialistų, kurie išmano dabar viską apie viską. Tačiau kad ir kaip greitai atsirado vakcinos, visų jų tyrimai buvo patvirtinti pagal dabar galiojančias taisykles. Šiaip jau visi žmonės yra savotiškai teisūs. Tačiau nėra nė vieno, kuris būtų teisus absoliučiai. Oponentai dažnai akcentuoja šalutinį vakcinų poveikį, tačiau pamiršta principinę taisyklę: nebūna medikamentų be šalutinio poveikio. Net aspirinas ir pertusinas jį turi.

Manęs kartais paklausia, kokia yra gyvenimo prasmė. Atsakau, kad gyvenimo prasmė yra gyventi. Ir jau jeigu gyvename, tai stengiamės kaip galime ilgiau. Todėl, jei laikomės tokio principo, tai pandemijos metu, kaip siūlo mokslas, turėtume pasiskiepyti, kad tasai agresyvus virusas nesudorotų mūsų.

 

– Įsibėgėjant skiepų gamybai ir vakcinavimo kampanijai maždaug prieš metus kilo tam tikro entuziazmo, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacijoje, kad, paskiepijus 70 proc. populiacijos, bus įgytas bandos imunitetas. Dabar Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje – šalyse, pasiekusiose  įspūdingų rezultatų – kalbama, kad be 90 proc. paskiepytos populiacijos nieko nebus. Kodėl?

– Todėl, kad šitas virusas yra labai agresyvus. Ir pernai niekas negalėjo tiksliai prognozuoti, kad 70 https://www.pamarys.eu/skelbimai/proc. paskiepytos populiacijos užtikrins „bandos imunitetą“. Yra virusų, kuriems tokio visuomenės imunizacijos rodiklio pakanka, kad jie nusiramintų. Tačiau virusai yra tokie sutvėrimai, kurie gyvena sąlytyje su žmogaus organizmo ląstelėmis. Kad galėtų tą daryti kuo plačiau, jie mutuoja, keičiasi. Ir kai kurios mutacijos tampa itin agresyvios.

Pažiūrėkite, ką tasai virusas palieka mūsų organizme. Ne tik drebučius, želė vietoj plaučių, bet ir kitokias pasekmes, kurias net pasveikus sunku likviduoti.

Nors mes jį – panašų į vandens miną – jau neblogai pažįstame. Monokloninių antikūnų pagalba, žinome, kad galime prisijungti prie viruso baltymo spyglio ir jį neutralizuoti.

 

– Ar teoriškai, žinant, kokiais principais sukurtos vakcinos, gali atsitikti taip, kad rasis tokia COVID-19 atmaina, kuri gebės išvengti dirbtinai sukurto imuniteto?

– Jeigu į šį klausimą galėtume atsakyti tiksliai, tai aš nebūčiau biotechnologas, o jūs – žurnalistas. Greičiau taikytume į astrologijos sritį. Kaip sakiau, nieko negalime žinoti 100 proc. Tačiau tai, ką ligi šiol apie virusą žino mokslas, leidžia kurti efektyvias kovos priemones. Net ir mes kompanijoje „Biotechpharma“ esame pasiruošę kurti naujas vakcinas, kurios veiktų šiek tiek kitokiu principu, nei dabar žinomos. Technologijos įvardyti kol kas nenoriu.

 

– Įvairių šalių žvalgybos verčiasi iš kailio, siekdamos nustatyti COVID-19 kilmę. Ką jūs ir jūsų mokslininkų komanda mano, ar prieš virusui atsirandant 2019-aisiais prie jo kūrybos prisidėjo plaukuota žmogaus ranka, ypač stebint, kaip virusas tarsi tobulai mutuoja?

– Aš nežinau. Bet esu labiau linkęs manyti, kad COVID-19 kilmė atitinka Charleso Darwino teoriją ir yra toliau nuo plaukuotų ar neplaukuotų žmogaus rankų. Aš esu mokslininkas, ir žinau, kaip yra veikiama biotechnologijų srityje, vaistų gamyboje. Pirmas principas yra saugumas, antrasis – kokybė. Šių taisyklių labai griežtai laikomasi.

Kita vertus, namuose turiu katiną. Jis irgi gali sirgti koronavirusu. Tačiau jo koronavirusas yra katiniškas. Ar galime tvirtai teigti, kad kada nors jis nepersiduos žmonėms? Ne. Nes virusai yra Dievo kūrinys.

 

– Esate sakęs, kad „Biotechpharma“ mokslininkai galėtų sukurti vaistus nuo COVID-19, jeigu pastangas paremtų kad ir Lietuvos valdžia. Premjerė Ingrida Šimonytė parodė, kad signalą išgirdo. Ar bendradarbiavimas kaip nors pajudėjo iš vietos, ar tradiciškai valdžios žodžiai žodžiais ir teliko?

– Nenoriu vertinti Vyriausybės veiksmų. Sakoma, kad tai Sauliaus Skvernelio vyriausybė dirbo blogai, tai Ingridos Šimonytės kabinetas ir darbas yra netikę. Aš manau, kad dabartinė Vyriausybė veikia pakankamai gerai, kiek jai leidžia situacija, kada reikia kovoti ir su pandemija, ir su neteisėta migracija, be to, su kitomis problemomis.

Man tik kartais atrodo, kad tam tikrus dalykus veikia mūsų esą mažos valstybės kompleksas. Kad mes nieko negalime sukurti patys. Todėl kada kalbame apie investicijas į inovacijas, tačiau tam skiriame 60 mln. eurų ir dar išskirstome juos trimis kryptimis… O kas yra 20 milijonų eurų? Nieko. „Biotechpharma“ pastaruoju metu investavo 50 mln. eurų į savo vystymą, tačiau to trūksta. Mes turime minčių pastatyti kelis fabrikus ir galbūt genų tyrimo centrą, kuris gali būti strategiškai svarbus ateityje.

Dabar mes dirbame su europiečiais, su amerikiečiais ir tikimės, kad šis bendradarbiavimas bus sėkmingas.

O dėl pokalbių su Vyriausybe, tai buvo turėta galvoje, kad, jeigu dabartinių vakcinų gamintojams trūktų gamybos pajėgumų, „Biotechpharma“ galėtų prisidėti gaminant vakcinas ir Lietuvoje. Buvo surengti susitikimai su tų kompanijų, Europos Sąjungos atstovais, paaiškėjo, kad papildomos gamybos Lietuvoje nereikia.

Tačiau neskubėčiau priekaištauti Vyriausybei dėl to, kad ji esą blogai dirba. Jie dirba, lengviausia kritikuoti ir sakyti: va, kaip aš „dirbčiau“ – sėdint ant sofos ir žiūrint televizorių.

Kalbino Rytas Staselis

Įtraukiosios žurnalistikos platforma „Bendra“

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai – rudeniški, vis vėsesni

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus: Lietuvoje iki pat savaitės galo įsitvirtino ramūs, rudeniškai monotoniški orai, tik penktadienį po ilgesnės pertraukos dalį rajonų gali pradžiuginti saulė. Lapkričio 7 d., ketvirtadienį, kai kur nedidelis lietus. Vėjas dieną vakarų, šiaurės vakarų, 5-10 m/s. Temperatūra naktį siekė 1-6, kai kur – 7-9 laipsnius šilumos, dieną bus 7-12 laipsnių šilumos. Lapkričio 8 d., penktadienį, be žymesnio lietaus. Naktį vietomis rūkas. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 3-8 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7, Kuršių nerijoje –

Ar žinote, kad…

Šilutės Hugo Šojaus muziejus savo facebook paskyroje nuolat rašo: „Ar žinote, kad…“ ir primena įdomių įvykių, istorijų. Šįkart skaitome, kad 1924 m. pavasarinio potvynio metu ledų sangrūdos sugriovė 1867 m. statytą ir 1906/1907 m. rekonstruotą Šlažų potvynio protakos tiltą? Laikraštyje „Klaipėdos žinios“ 1924.04.08 rašoma: „Bismarko kolonija, baland. 6 d. 5 val. po piet. tarp Šlažų ir Bismarko ledinės įlaužė tiltą maždaug 200 mtr. pločio. Tiltas įgriuvo kartu su 11 ramčių. Padaryti nuostoliai siekia šimtų tūkstančių litų. Susisiekimas tarp Šilutės ir

Nuo gruodžio – keletas Kelių eismo taisyklių pokyčių

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, kurie keliuose numato keletą naujovių. Svarbiausios jų – laikytis saugaus atstumo lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus ir pėsčiuosius, bus draudžiama palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose, taip pat įtraukiami nauji kelio ženklai. „Siekiame užtikrinti didesnį saugumą mūsų keliuose ir norime, kad būtų daugiau aiškumo vairuotojams. Nustatomas saugaus šoninio atstumo reikalavimas, kuris leis geriau apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – dviratininkus ir pėsčiuosius. Kai kurie pakeitimai buvo pribrendę jau seniai, pavyzdžiui, įsisenėjusi problema

Seime siūlymas dvigubinti laidojimo pašalpą

Žmogui mirus – dvigubai didesnė išmoka? Būtent taip komentuojama kadenciją baigiančio Seimo užmojis didinti laidojimo pašalpas. Paskutines dienas dirbantis Seimas imasi laidojimo pašalpų: po pateikimo pritarė siūlymui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą. Tokį siūlymą jau antrą kartą Seimui pateikė parlamentaras socialdemokratas Liudas Jonaitis. Jo teigimu, valstybė galėtų daugiau prisidėti prie finansinės naštos, kurią patiria šeimos, netekusios artimo, sumažinimo. „Akivaizdu, kad šiuo metu laidojimo pašalpa, kuri yra 440 eurų, yra per maža ir dėl to žmonės

Taip pat skaitykite