Vladas Algirdas Bumelis. Nuotr. iš lma.lt

Profesorius Vladas Algirdas Bumelis, vienas įžymiausių šalies biotechnologijų mokslų atstovų ir įmonės „Biotechpharma“ vadovas, sako nuo COVID-19 pasiskiepijęs trečiąkart, nes svarbiausias gyvenimo tikslas yra gyventi ir gyventi kuo ilgiau.

– Ar yra bent teorinė galimybė, kad kada nors atsiras tokia vakcina, kuri apsaugos žmogų nuo koronaviruso užkrato visą gyvenimą, ne tik kelis mėnesius?

– Manau, kad jau dabar vartojamos vakcinos yra labai efektyvios. Ir „Pfizer“, ir „Moderna“, ir „AstraZeneca“. Jų efektyvumas siekia iki 95 proc. Turint galvoje, kad nieko nėra pasaulyje, ką galėtume išmatuoti 100 proc. Išskyrus tą, kuris sėdi aukštai ir į mus žiūri. Jis tikriausiai viską žino 100 proc. O mes užtikrintai žinome tik, kad kartą gimę tikrai mirsime. Aišku, mums norėtųsi, kad pasiskiepyti nuo koronaviruso užtektų kartą per penkerius metus. Tačiau kol kas tai neįmanoma. Aš jau pasiskiepijau trečią kartą, nuo antrojo skiepo praėjus aštuoniems mėnesiams. Pasitikrinau: antikūnų turiu daug ir galiu tikėtis, kad turiu gerą neperšaunamą liemenę nuo agresyvaus viruso globalaus virusologinio karo metu. Nes tai labai panašu į virusologinį karą.

– Nepasitikėjimas vakcinomis iš dalies randasi dėl esą to, kad skiepai buvo sukurti labai greitai. Ką jūs tokiems žmonėms pasakytumėte?

– Na, taip. Pastaruoju metu atsirado labai daug specialistų, kurie išmano dabar viską apie viską. Tačiau kad ir kaip greitai atsirado vakcinos, visų jų tyrimai buvo patvirtinti pagal dabar galiojančias taisykles. Šiaip jau visi žmonės yra savotiškai teisūs. Tačiau nėra nė vieno, kuris būtų teisus absoliučiai. Oponentai dažnai akcentuoja šalutinį vakcinų poveikį, tačiau pamiršta principinę taisyklę: nebūna medikamentų be šalutinio poveikio. Net aspirinas ir pertusinas jį turi.

Manęs kartais paklausia, kokia yra gyvenimo prasmė. Atsakau, kad gyvenimo prasmė yra gyventi. Ir jau jeigu gyvename, tai stengiamės kaip galime ilgiau. Todėl, jei laikomės tokio principo, tai pandemijos metu, kaip siūlo mokslas, turėtume pasiskiepyti, kad tasai agresyvus virusas nesudorotų mūsų.

– Įsibėgėjant skiepų gamybai ir vakcinavimo kampanijai maždaug prieš metus kilo tam tikro entuziazmo, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacijoje, kad, paskiepijus 70 proc. populiacijos, bus įgytas bandos imunitetas. Dabar Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje – šalyse, pasiekusiose  įspūdingų rezultatų – kalbama, kad be 90 proc. paskiepytos populiacijos nieko nebus. Kodėl?

– Todėl, kad šitas virusas yra labai agresyvus. Ir pernai niekas negalėjo tiksliai prognozuoti, kad 70 proc. paskiepytos populiacijos užtikrins „bandos imunitetą“. Yra virusų, kuriems tokio visuomenės imunizacijos rodiklio pakanka, kad jie nusiramintų. Tačiau virusai yra tokie sutvėrimai, kurie gyvena sąlytyje su žmogaus organizmo ląstelėmis. Kad galėtų tą daryti kuo plačiau, jie mutuoja, keičiasi. Ir kai kurios mutacijos tampa itin agresyvios.

Pažiūrėkite, ką tasai virusas palieka mūsų organizme. Ne tik drebučius, želė vietoj plaučių, bet ir kitokias pasekmes, kurias net pasveikus sunku likviduoti.

Nors mes jį – panašų į vandens miną – jau neblogai pažįstame. Monokloninių antikūnų pagalba, žinome, kad galime prisijungti prie viruso baltymo spyglio ir jį neutralizuoti.

– Ar teoriškai, žinant, kokiais principais sukurtos vakcinos, gali atsitikti taip, kad rasis tokia COVID-19 atmaina, kuri gebės išvengti dirbtinai sukurto imuniteto?

– Jeigu į šį klausimą galėtume atsakyti tiksliai, tai aš nebūčiau biotechnologas, o jūs – žurnalistas. Greičiau taikytume į astrologijos sritį. Kaip sakiau, nieko negalime žinoti 100 proc. Tačiau tai, ką ligi šiol apie virusą žino mokslas, leidžia kurti efektyvias kovos priemones. Net ir mes kompanijoje „Biotechpharma“ esame pasiruošę kurti naujas vakcinas, kurios veiktų šiek tiek kitokiu principu, nei dabar žinomos. Technologijos įvardyti kol kas nenoriu.

– Įvairių šalių žvalgybos verčiasi iš kailio, siekdamos nustatyti COVID-19 kilmę. Ką jūs ir jūsų mokslininkų komanda mano, ar prieš virusui atsirandant 2019-aisiais prie jo kūrybos prisidėjo plaukuota žmogaus ranka, ypač stebint, kaip virusas tarsi tobulai mutuoja?

– Aš nežinau. Bet esu labiau linkęs manyti, kad COVID-19 kilmė atitinka Charleso Darwino teoriją ir yra toliau nuo plaukuotų ar neplaukuotų žmogaus rankų. Aš esu mokslininkas, ir žinau, kaip yra veikiama biotechnologijų srityje, vaistų gamyboje. Pirmas principas yra saugumas, antrasis – kokybė. Šių taisyklių labai griežtai laikomasi.

Kita vertus, namuose turiu katiną. Jis irgi gali sirgti koronavirusu. Tačiau jo koronavirusas yra katiniškas. Ar galime tvirtai teigti, kad kada nors jis nepersiduos žmonėms? Ne. Nes virusai yra Dievo kūrinys.

– Esate sakęs, kad „Biotechpharma“ mokslininkai galėtų sukurti vaistus nuo COVID-19, jeigu pastangas paremtų kad ir Lietuvos valdžia. Premjerė Ingrida Šimonytė parodė, kad signalą išgirdo. Ar bendradarbiavimas kaip nors pajudėjo iš vietos, ar tradiciškai valdžios žodžiai žodžiais ir teliko?

– Nenoriu vertinti Vyriausybės veiksmų. Sakoma, kad tai Sauliaus Skvernelio vyriausybė dirbo blogai, tai Ingridos Šimonytės kabinetas ir darbas yra netikę. Aš manau, kad dabartinė Vyriausybė veikia pakankamai gerai, kiek jai leidžia situacija, kada reikia kovoti ir su pandemija, ir su neteisėta migracija, be to, su kitomis problemomis.

Man tik kartais atrodo, kad tam tikrus dalykus veikia mūsų esą mažos valstybės kompleksas. Kad mes nieko negalime sukurti patys. Todėl kada kalbame apie investicijas į inovacijas, tačiau tam skiriame 60 mln. eurų ir dar išskirstome juos trimis kryptimis… O kas yra 20 milijonų eurų? Nieko. „Biotechpharma“ pastaruoju metu investavo 50 mln. eurų į savo vystymą, tačiau to trūksta. Mes turime minčių pastatyti kelis fabrikus ir galbūt genų tyrimo centrą, kuris gali būti strategiškai svarbus ateityje.

Dabar mes dirbame su europiečiais, su amerikiečiais ir tikimės, kad šis bendradarbiavimas bus sėkmingas.

O dėl pokalbių su Vyriausybe, tai buvo turėta galvoje, kad, jeigu dabartinių vakcinų gamintojams trūktų gamybos pajėgumų, „Biotechpharma“ galėtų prisidėti gaminant vakcinas ir Lietuvoje. Buvo surengti susitikimai su tų kompanijų, Europos Sąjungos atstovais, paaiškėjo, kad papildomos gamybos Lietuvoje nereikia.

Tačiau neskubėčiau priekaištauti Vyriausybei dėl to, kad ji esą blogai dirba. Jie dirba, lengviausia kritikuoti ir sakyti: va, kaip aš „dirbčiau“ – sėdint ant sofos ir žiūrint televizorių.

Kalbino Rytas Staselis

Įtraukiosios žurnalistikos platforma „Bendra“