Užbaigta trečdalis gatvių apšvietimo modernizavimo projektų savivaldybėse

Užbaigti įgyvendinti 14 iš 43 įgyvendinamų gatvių apšvietimo modernizavimo projektų savivaldybėse. Iš viso jau modernizuota 12 tūkst. neefektyvių šviestuvų, taip pat atnaujintos atramos, elektros kabelių linijos ir kita apšvietimo valdymo infrastruktūra. Tai leis sumažinti savivaldybių elektros energijos sąnaudas ne mažiau kaip 4 GWh, o išlaidas elektros energijai ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų kasmet.

Puikia apšvietimo kokybe tamsiuoju paros metu jau gali pasidžiaugti Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Druskininkų, Marijampolės, Telšių rajono, Skuodo rajono, Plungės rajono, Kazlų Rūdos, Kretingos rajono, Jonavos rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybių gyventojai.

„Miesteliuose ir kaimuose daugybę metų apšvietimas nebuvo toks, kokio norėtųsi. Šviestuvai buvo seni, įranga nusidėvėjusi, o elektros energijos sąnaudos kasmet tik augo. Savivaldybių solidarumas energijos efektyvumo didinimo srityje yra būtinas, siekiant nacionalinių klimato neutralumo tikslų. Gatvių apšvietimo infrastruktūros atnaujinimas savivaldybėse ne tik prisideda prie Lietuvos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų, tačiau ir taupo viešuosius kaštus bei tuo pačiu užtikrinamas didesnis gyventojų, jų svečių ir eismo saugumas“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Įgyvendinus gatvių apšvietimo modernizavimo projektus savivaldybėse atnaujinta visa apšvietimo infrastruktūra – įrengti LED technologijų šviestuvai su laiko ir šviesos srauto reguliavimo įranga, taip pat atnaujintos atramos, elektros kabelių linijos, valdymo spintos bei kita infrastruktūra.

Energetikos ministro įsakymais iš viso skirtas 24,7 mln. Eur finansavimas 43 projektams. Planuojama, kad iki 2024 m.  gatvių apšvietimo sistemos dar bus atnaujintos Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės, Alytaus, Biržų, Trakų, Visagino, Utenos, Šilutės, Širvintų, Kaišiadorių, Palangos, Molėtų, Kėdainių savivaldybių teritorijose.

Planuojama, kad įgyvendinus visus projektus bus atnaujinta  beveik 71 tūkst. šviestuvų, taip pat elektros kabeliai, atramos, įdiegtos išmaniosios technologijos, leisiančios savivaldybėms automatiškai reguliuoti apšvietimo srautą ir nustatyti apšvietimo sistemų sutrikimus. Tai leis ne tik per metus sutaupyti iki 20 GWh elektros energijos, bet ir kasmet apie 4 mln. eurų sumažinti viešuosius kaštus savivaldybėse.

Energetikos ministerija taip pat inicijavo energijos sutaupymo susitarimų sudarymą su daug energijos suvartojančiomis savivaldybių valdomomis įmonėmis. Planuojama, kad 2023 m. ir vėliau, sudarius energijos sutaupymo susitarimus, savivaldybių valdomos įmonės kasmet diegs platų spektrą energijos efektyvumo didinimo priemonių ir taip racionaliau vartos energiją.

Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi Europos Sąjungos siekio iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį aplinkai dalis. Siekdama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir efektyviau vartoti energiją, Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti ne mažiau kaip 39,35 TWh sutaupytos suminės galutinės energijos rodiklį 2021–2030 m. laikotarpiu.

Energetikos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite