Už daugiau nei 10 mln. eurų bus sutvarkytos visos nesaugios šalies pėsčiųjų perėjos

Valstybinės reikšmės keliuose 1721 pėsčiųjų perėja iš 1949 yra nesaugi. Susisiekimo ministerija sako, kad per 2018-2021 metus šalies keliuose bus sutvarkytos visos nesaugios pėsčiųjų perėjos, o tam bus skirta daugiau nei 10 mln. eurų.

„Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik 90 proc. pėsčiųjų perėjų yra nepakankamai saugios ir kelia grėsmę pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems. Kadangi didelė dalis pėsčiųjų nukenčia būtent perėjose, per trejus metus šalies keliuose nesaugių perėjų neliks“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Įvertinus pėsčiųjų perėjas valstybinės reikšmės keliuose, nustatyta, kad beveik 95 proc. perėjų nėra apšviestos kryptiniu apšvietimu, 29 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, todėl pėstiesiems tenka pereiti platesnę kaip 8,5 metro važiuojamąją kelio dalį.

Beveik 20 proc. perėjų neturi šaligatvių, pėsčiųjų ar dviračių takų, 18 proc. perėjų ruože apskritai nėra jokio apšvietimo, jose neužtikrinamas tinkamas matomumas. Daugiau nei 10 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, nors pėstiesiems tenka pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas, nurodoma pranešime.

Nesaugių perėjų sutvarkymo ir atnaujinimo eilė sudaryta atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tenkantį 100 metrų ilgio valstybinės reikšmės kelio ruožui, vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, įskaitinius eismo įvykius, kuriuose nukentėjo pėstieji ir dviratininkais, perėjų apšvietimą, taip pat įvertinus, ar tomis perėjomis gyventojai naudojasi eidami į netoliese esančias mokyklas, ligonines ar kitas įstaigas.

Teigiama, kad dalis pėsčiųjų perėjų bus rekonstruojamos, kita dalis, vadovaujantis saugaus eismo praktika užsienyje, – naikinamos.

„Pėsčiųjų perėjos bus naikinamos mažai urbanizuotose vietose, užmiesčio teritorijose, taip pat ten, kur leistinas važiavimo greitis yra didesnis nei 50 km/val. arba nėra įrengta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra“, – teigia laikinai LAKD direktoriaus pareigas einantis Vitalijus Andrejevas.

Žadama, kad tankiai apgyvendintuose kelių ruožuose pėsčiųjų perėjos bus rekonstruotos.

„Visose pėsčiųjų perėjose bus įrengtas kryptinis apšvietimas, pagal poreikį greičio mažinimo kalneliai, salelės, susiaurinimai, taip pat saugūs ir patogūs priėjimai iki pėsčiųjų perėjų, kai kuriais atvejais perėjos bus perkeliamos į saugesnę vietą“, – sako V. Andrejevas.

Per 2018-2019 metus planuojama sutvarkyti apie 700 pėsčiųjų perėjų, per 2020 ir 2021 metus – dar po 500 pėsčiųjų perėjų.

R. Masiulis taip pat ragina šalies savivaldybes imtis priemonių užtikrinti pėsčiųjų perėjų saugumą savivaldybėms priklausančiose gatvėse ir keliuose.

Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, šalies miestuose neretai pėsčiųjų perėjos įrengiamos per aukštos kategorijos gatvėse, kuriose yra per didelis važiavimo greitis (daugiau nei 50 km/val.), pavyzdžiui, Vilniaus miesto Geležinio Vilko gatvėje, Pilaitės prospekte, Kauno miesto Jonavos gatvėje, Taikos prospekte, Klaipėdos miesto Baltijos prospekte.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite