Ugniagesiai skubėjo gesinti „degančio“ sraigtasparnio

Penktadienį gausios ugniagesių pajėgos skubėjo į Bardinus. Matydami su įjungtais švyturėliais skubančius gaisrinės sunkvežimius žmonės spėliojo, kas tokio nutiko, kad į įvykio vietą atskubėjo gausios pajėgos? Belieka džiaugtis, kad tai buvo viso labo pratybos – ugniagesiai skubėjo į VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardą, likviduoti inscenizuoto sraigtasparnio gaisro. Pratybose dalyvavo Pagėgių PGT du skyriai, taip pat Stoniškių, Taurų, Kęsčių ir Vilkyškių ugniagesių komandos.

Inscenizuotam gaisrui gesinti buvo naudojamas vandens ir putų mišinys.

 

„Sprogo sraigtasparnis“
Didelio masto pratybose buvo numatyta, kad į įvykio vietą atskubėjusios ugniagesių komandos turės užgesinti sraigtasparnį… Šių pratybų metu gaisrininkai turėjo puikią galimybę tobulinti darbo įgūdžius dirbdami gausioms pajėgomis vienu metu, tobulinti bendradarbiavimą su bendrosios pagalbos tarnyba, pasitreniruoti radijo bei skaitmeniniu ryšiu susisiekiant su kitomis specialiomis tarnybomis.
Ugniagesių komandoms gesinant inscenizuotą gaisrą teko atlikti nemažai įvairių užduočių, nes pratybų plane buvo numatyta, esą degantis sraigtasparnis sprogo ir ugnis persimetė į administracinį pastatą. Buvo patikrintas Bardinų užkardos darbuotojų budrumas, mat šie turėjo evakuotis iš tarnybinių patalpų. Po to jose, naudodami suslėgto oro balionus, ugniagesiai atliko žvalgybą, norėdami įsitikinti, ar neliko pastate žmonių.
Pagrindiniu gaisro židiniu buvo nurodyta maždaug 10 metrų pločio sraigtasparnio nusileidimo aikštelė. Ugniagesiai turėjo įvertinti vėjo stiprumą ir saugiu atstumu nuo imituoto gaisro židinio, pastatyti sunkvežimius su vandeniu. Kadangi vienu metu reikėjo gesinti net kelias vietas, nutiesta vandens magistralė, naudojant skirstytuvus, buvo padalinta. Gaisrui likviduoti buvo panaudotas automobilinėmis cisternomis atsivežtas bei užkardos priešgaisriniuose rezervuaruose buvęs vanduo, kuris buvo maišomas su specialiomis putomis.
Rengs patikrinimą
Pasak Pagėgių PGT viršininko Alvydo Mikašausko, pratybose dalyvavę ugniagesiai darbavosi operatyviai ir profesionaliai. „Ugniagesiai apie pratybas informacijos turėjo nedaug, tad maksimaliai buvo patikrintas jų budrumas ir gebėjimas orientuotis susidariusioje situacijoje. Inscenizuotoje įvykio vietoje reikėjo ne vien gaisro gesinimo darbų. Situacijai paaštrinti, scenarijus buvo keičiamas pridedant papildomų veiksnių. Pratybose dalyvavę ugniagesiai ne tik įrodė, kad yra pasiruošę įveikti įvairiausias kliūtis, bet ir pademonstravo gebėjimą dirbti didelėje komandoje“, – pasakojo A. Mikašauskas.
Pratybas stebėjo ir ugniagesių darbą vertino aplinkinių miestų atstovai: Jurbarko PGT viršininkas Grąžvydas Mileris, Šilalės PGT viršininkas Gintautas Ačas, Jurbarko PGT viršininkas Tomas Statkus. Pagėgių PGT viršininkas A. Mikašauskas taip pat dalyvaus pratybose, vyksiančiose kituose miestuose ir vertins kolegų darbą. Įvairios ugniagesių pratybos organizuojamos nuolat, ne tik tikrinant jų budrumą, bet ir suteikiant galimybę pasitreniruoti įvairiose netikėtose situacijose.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas taip pat organizuoja tarnybų tikrinimus, kurių metu vertina bendrą vienos ar kitos gaisrinės būklę: tikrinama ūkinė dalis, turimos technikos būklė, bendras darbuotojų pasirengimas.
Panašus patikrinimas lapkritį laukia Pagėgių PGT, po to bus atliktas dar ir auditas.

Pirmieji į pratybas atskubėjo Pagėgių PGT ugniagesiai.

Teigiami pokyčiai
Pagėgių PGT jau dabar galim pastebėti nemažai teigiamų pokyčių. Gaisrinės kiemas išgrįstas trinkelėmis, sutvarkytas įvažiavimas į teritoriją, įrengti įvažiavimo vartai, perdažytas civilinės saugos skyriaus pastatas, veikia teritorijos vaizdo stebėjimo kameros, greitu metu visa teritorija bus aptverta tvora.
Pagėgių PGT ugniagesių automobilių parką dabar sudaro du sunkvežimiai („Iveco Eurocargo“ ir ZIL-131) bei furgonas „Gazelle“. Pastarasis, aprūpintas reikiama įranga, bus naudojamas gelbėjimo darbams prie vandens – ant stogo pritvirtinta valtis, yra gelbėjimo darbams ant ledo skirto rogės. Mašinos kabinoje bet kokiu oru narai galės patogiai apsivilkti nardymo kostiumus.
Rusišką ZIL-131 ugniagesiai savo jėgomis gerokai aptvarkė vasarą, mat jam jau reikėjo remonto. Pakeistas variklis, vandens siurblys, pervirintos ir nudažytos surūdijusios kėbulo detalės. Pasak A. Mikašausko, šį seną rusišką sunkvežimį nagingi darbuotojai prikėlė tolimesniam darbui. Jis išsiskiria išskirtiniu pravažumu ir yra labai patogus gaisrams gesinti sunkiai privažiuojamose vietovėse.
Pagėgių PGT viršininkas pasidžiaugė, kad padidėjo darbuotojų darbo užmokestis, mat darbuotojams suteiktos pirmo ir antro laipsnio kategorijas. Šiuo metų Pagėgių PGT dirba 21 darbuotojas, dar yra laisvi du etatai. Vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, norintys tapti ugniagesiais privalo baigti 6 mėn. kursus, o turintiems aukštąjį išsilavinimą pakanka dviejų mėnesių kursų.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite