Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė.

2024 metai prasidėjo kainų augimu – sausį brango maisto produktai, metų pradžioje įsigaliojus naujiems produktų akcizams, padidėjo degalų, alkoholio, tabako gaminių kainos, kilo ir valstybės reguliuojama elektros kainos dalis. Nors šiais metais ekonomistai prognozuoja bendrą ekonominį augimą, „Citadele“ banko inicijuota apklausa rodo, kad lietuviai baiminasi dėl toliau augsiančių kainų – didžiausią nerimą kelia maistas ir elektra.

Daugiau nei pusę gyventojų neramina maisto kainos

Apklausos duomenimis, visų Baltijos šalių vartotojai labiausiai sunerimę dėl maisto produktų kainų kilimo. Susirūpinimą jų augimu nurodė 66 proc. apklaustų lietuvių. Panaši tendencija matoma ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje 64 proc., o Estijoje – net 76 proc. respondentų.

„Natūralu, jog kylant paslaugų kainoms žmonės nerimauja dėl didėjančių išlaidų maistui. Tai yra viena svarbiausių kiekvieno namų ūkio biudžeto dedamųjų, tad kylant būtinų prekių kainoms didėja ir finansinė įtampa – žmonės gali būti priversti teikti pirmenybę įperkamiems, o ne kokybiškiems produktams“, – teigia Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.

Labiau dėl kylančių maisto kainų nerimauja jaunesnio amžiaus žmonės (18-29 ir 30-39 m. amžiaus grupės) bei žmonės, gyvenantys bent trijų asmenų namų ūkiuose. R. Ežerskienės teigimu, šios apklaustųjų kategorijos jautresnės kainų augimui gali būti dėl dar neįgyto tvirto finansinio pagrindo.

„Vieni dar tik pradeda kopti karjeros laiptais, gauna mažesnį darbo užmokestį. Kiti pradeda kurti šeimas – atsiranda atsakomybė išlaikyti vaikus, pirmasis būstas, kiti finansiniai įsipareigojimai. Bet kokie kainų svyravimai dar labiau paliečia asmeninį biudžetą. Todėl visada rekomenduojama kaupti finansinio saugumo pagalvę, kurią sudarytų bent trijų mėnesių būtinosios išlaidos. Kainų kilimo atvejais ši pagalvė leistų lengviau tvarkytis su nenumatytomis situacijomis“, – pataria banko atstovė.

Apklausos respondentai taip pat išskyrė tris juos labiausiai dėl kainų neraminančias maisto kategorijas: du trečdaliai (67 proc.) apklaustų lietuvių labiausiai jaudinasi dėl kylančių mėsos ir žuvies kainų. Šiek tiek mažiau nei pusę (47 proc. ir 45 proc.) respondentų neramina atitinkamai šviežių daržovių ir vaisių bei pieno produktų kainų kilimas.

Susirūpinimą kelia ir energijos kainos

Nors pernai vidutinė elektros kaina Lietuvos kainų zonoje, Energetikos ministerijos duomenimis, sumažėjo daugiau nei dvigubai, kone pusė (48 proc.) apklaustųjų nurodė, kad yra sunerimę dėl didėjančių elektros kainų. Trečioje vietoje liko brangstantys degalai – jų kainų kilimo baiminasi 44 proc. apklausos dalyvių. Dar trečdalis respondentų (32 proc.), kaip faktorių verčiantį sunerimti, įvardijo šildymo ir būsto valdymo išlaidas.

„Dėl dažnos degalų, elektros ar dujų kainų kaitos, visuomenėje ilgą laiką pastebime sąlyginai didelį susirūpinimą dėl energijos kainų nepastovumo. Didesnę įtaką asmeniniams finansams šios išlaidos dažniausiai daro žiemą, tad siekiant išvengti finansinės įtampos, visada rekomenduojama savo biudžetą planuoti, atsižvelgiant į artėjantį sezoną“, – komentuoja R. Ežerskienė.

Anot pašnekovės, visose trijose Baltijos šalyse apklausos duomenys, nurodantys nerimą dėl energijos kainų, yra gana panašūs. Dėl augančių degalų kainų labiausiai nerimauja lietuviai – 44 proc. respondentų, o dėl elektros ir šildymo bei būsto valdymo išlaidų tarp Baltijos šalių labiausiai sunerimę estai – atitinkamai 55 proc. ir 46 proc. apklaustųjų. „Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų sausį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Pranešimą spaudai parengė agentūra „Publicum“