Trečdalis žmonių Lietuvoje yra patenkinti savo finansine padėtimi

Trečdalis žmonių Lietuvoje baigiantis 2023 metams yra patenkinti savo finansine padėtimi, o kas antras sako, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar kitų brangesnių pirkinių. Didžiausia dalis – 39 proc. gyventojų – kitąmet nesitiki pajamų pokyčių, 27 proc. viliasi atlyginimo augimo, rodo SEB banko užsakymu atlikta apklausa.

„Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią. Tik apie 16 proc. asmenų mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės. Didesnė dalis apklaustųjų tikisi, kad jų pajamos augs arba nesikeis. Lietuvos darbo rinkoje padėtis ir toliau yra stabili. Kitąmet vidutinis darbo užmokestis, kaip prognozuojama, irgi augs, tik lėčiau negu šiemet“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad 2024 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų padidėti 8,5 proc., kai šiemet prognozuojamas 11,8 proc. augimas. Analitikai primena, kad Lietuvoje kitąmet 10 proc. didės minimali mėnesio alga, 20 proc. augs maksimalus neapmokestinamųjų pajamų dydis, o vidutinė senatvės pensija ūgtels 12 procentų.

SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad daugiausia (39 proc.) respondentų mano, jog jų asmeninės pajamos per artimiausius dvylika mėnesių nesikeis. Optimistai, kurie vylėsi, kad jų pajamos augs, sudarė 27 proc. apklaustųjų. O pesimistų dalis buvo pusantro karto mažesnė. Tai, pasak E. Dovbyšienės, rodo, kad daugumos gyventojų lūkesčiai yra pagrįsti atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos ciklą ir ekonomines prognozes ateinantiems metams.

Vertindami savo dabartinę finansinę padėtį, respondentai beveik po lygiai pasidalijo į tris vienodo dydžio stovyklas. Trečdalis (32 proc.) nurodė, kad yra patenkinti, trečdalis (34 proc.) – nepatenkinti, trečdalis (32 proc.) – neutralūs.

Šiemet didesnio taupymo tendenciją, pasak E. Dovbyšienės, rodo Lietuvos banko duomenys, iš kurių matyti kaip augo bendras gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose. Spalį  gyventojai šalies bankuose laikė  didesnės kaip 6,19 mlrd. eurų vertės terminuotųjų indėlių – net 70 proc. daugiau negu šių metų sausį, kai suma buvo 3,62 mlrd. eurų. SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės nuomone, šiuos pokyčius lėmė ir patrauklūs pasiūlymai klientams – galimybė gauti didesnes palūkanas už terminuotuosius indėlius.

„Apklausa rodo, kad ne tokia maža apklaustų gyventojų dalis randa galimybių atsidėti dalį pajamų ateičiai, sudaryti finansinę atsargą ir įdarbinti laisvus pinigus“, – pastebi E. Dovbyšienė.

31 proc. tyrime dalyvavusių žmonių nurodė, kad jų šeima gali šiek tiek sutaupyti. 47 proc. teigė, kad laisvų lėšų turi pakankamai, kad galėtų nusipirkti tokį pirkinį kaip televizorių ar šaldytuvą. 5 proc. pažymėjo, kad gali sau leisti pirkti viską, ko nori. Kad pajamos yra nepakankamos ir dėl to šeimai kyla sunkumų, pripažino apie 15 proc. apklaustųjų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite