Trečdalis žmonių Lietuvoje yra patenkinti savo finansine padėtimi

Trečdalis žmonių Lietuvoje baigiantis 2023 metams yra patenkinti savo finansine padėtimi, o kas antras sako, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar kitų brangesnių pirkinių. Didžiausia dalis – 39 proc. gyventojų – kitąmet nesitiki pajamų pokyčių, 27 proc. viliasi atlyginimo augimo, rodo SEB banko užsakymu atlikta apklausa.

„Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią. Tik apie 16 proc. asmenų mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės. Didesnė dalis apklaustųjų tikisi, kad jų pajamos augs arba nesikeis. Lietuvos darbo rinkoje padėtis ir toliau yra stabili. Kitąmet vidutinis darbo užmokestis, kaip prognozuojama, irgi augs, tik lėčiau negu šiemet“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad 2024 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų padidėti 8,5 proc., kai šiemet prognozuojamas 11,8 proc. augimas. Analitikai primena, kad Lietuvoje kitąmet 10 proc. didės minimali mėnesio alga, 20 proc. augs maksimalus neapmokestinamųjų pajamų dydis, o vidutinė senatvės pensija ūgtels 12 procentų.

SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad daugiausia (39 proc.) respondentų mano, jog jų asmeninės pajamos per artimiausius dvylika mėnesių nesikeis. Optimistai, kurie vylėsi, kad jų pajamos augs, sudarė 27 proc. apklaustųjų. O pesimistų dalis buvo pusantro karto mažesnė. Tai, pasak E. Dovbyšienės, rodo, kad daugumos gyventojų lūkesčiai yra pagrįsti atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos ciklą ir ekonomines prognozes ateinantiems metams.

Vertindami savo dabartinę finansinę padėtį, respondentai beveik po lygiai pasidalijo į tris vienodo dydžio stovyklas. Trečdalis (32 proc.) nurodė, kad yra patenkinti, trečdalis (34 proc.) – nepatenkinti, trečdalis (32 proc.) – neutralūs.

Šiemet didesnio taupymo tendenciją, pasak E. Dovbyšienės, rodo Lietuvos banko duomenys, iš kurių matyti kaip augo bendras gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose. Spalį  gyventojai šalies bankuose laikė  didesnės kaip 6,19 mlrd. eurų vertės terminuotųjų indėlių – net 70 proc. daugiau negu šių metų sausį, kai suma buvo 3,62 mlrd. eurų. SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės nuomone, šiuos pokyčius lėmė ir patrauklūs pasiūlymai klientams – galimybė gauti didesnes palūkanas už terminuotuosius indėlius.

„Apklausa rodo, kad ne tokia maža apklaustų gyventojų dalis randa galimybių atsidėti dalį pajamų ateičiai, sudaryti finansinę atsargą ir įdarbinti laisvus pinigus“, – pastebi E. Dovbyšienė.

31 proc. tyrime dalyvavusių žmonių nurodė, kad jų šeima gali šiek tiek sutaupyti. 47 proc. teigė, kad laisvų lėšų turi pakankamai, kad galėtų nusipirkti tokį pirkinį kaip televizorių ar šaldytuvą. 5 proc. pažymėjo, kad gali sau leisti pirkti viską, ko nori. Kad pajamos yra nepakankamos ir dėl to šeimai kyla sunkumų, pripažino apie 15 proc. apklaustųjų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite