Trečdalis Lietuvos jaunimo galimai platino melagienas to nežinodami

Interneto amžiuje vienas didžiausių iššūkių – virtualioje erdvėje atskirti tikrą informaciją nuo melagingos.

Mūsų dienomis jaunuoliai, didžiąją dalį laiko leidžiantys internete, nejučia ir patys tampa melagienų skleidėjais, pavyzdžiui, dalijasi klaidinančiais, tačiau greitai plintančiais internetiniais memais, taip išplėsdami dezinformacijos gavėjų ratą.

„Dezinformacijos problema šiuo metu yra itin opi, todėl „Samsung“ ėmėsi edukacinių priemonių kovoje prieš melagienų plitimą. Balandžio mėnesį Baltijos šalyse atlikome tyrimą, kurio metu aiškinomės, kaip jaunuoliai suvokia netikrą informaciją ir savo atsakomybę internete bei kokiu turiniu dalinasi patys. Raginame išlikti budriems, itin kritiškai vertinti bet kokią internete sutinkamą ar jūsų pačių skelbiamą informaciją bei vadovautis specialistų patarimais, taip užkertant kelią nevaldomam melagienų plitimui internetinėje erdvėje“, – sako Liga Bite, „Samsung Electronic Baltics“ komunikacijos vadovė.

Internetiniai memai – nauja melagienų forma

Technologijų bendrovė „Samsung“ išmaniųjų telefonų „Galaxy A53 5G“ pristatymo metu atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad beveik trečdalis (29,4 proc.) Lietuvos jaunuolių galimai yra platinę melagingas naujienas to nežinodami.

Melagienų platinimas apima ne tik melagingų žinučių skleidimą, bet ir veido bruožų keitimo programėlėmis redaguojamas nuotraukas, kuriamus juokelius ar diskusijas jaunimo mėgstamose platformose. Išsiplėtus melagienų sąvokai yra ypač sunku suprasti ribą tarp tiesos ir melagienos, tad jaunimas dažnai tampa įrankiu dezinformacijai skleisti.

Internetiniai memai jau tapo jaunuolių bendravimo standartu, tad melagienų skleidėjai šia komunikacijos forma taip pat aktyviai naudojasi norėdami platinti dezinformaciją. Tyrimo metu paaiškėjo, kad trečdalis (32 proc.) Lietuvos jaunuolių galimai pateisintų melagienos skleidėją, jei jis dezinformacija dalintųsi norėdamas pajuokauti.

„Noras pasišaipyti, pasijuokti ir juokelį parodyti kitiems gali stipriai prisidėti prie netikrų naujienų sklaidos ir pasiekiamumo. Reikia atminti, kad viena iš melagienų skleidėjų taktikų ir yra paveikti tuos žmones, kurie norėdami pasijuokti, padeda užtikrinti netikros naujienos sklaidą ir tuo pačiu prisideda prie naujienų portalo diskreditavimo“, – teigia Mažvydas Kunevičius, nepriklausomas dezinformacijos ekspertas. 

Pranešti negalima ignoruoti – kur dėti kablelį?

Apklausos duomenimis, 47 proc. Lietuvos jaunuolių internete sutiktą melagingą informaciją ignoruoja, 27 proc. įspėja informacija pasidalinusį asmenį, o 49 proc. apie pastebėtas melagienas praneša interneto svetainės administratoriui.

M. Kunevičius teigia, kad bet kokią internete sutiktą informaciją reikia nuodugniai įvertinti: „Būtina tikrinti faktus, atkreipti dėmesį į kanalus, kurie juos skleidžia, įvertinti profilius, kurie dalinasi įtartina naujiena ir patikrinti bent keliuose naujienų kanaluose, ar galimai melaginga naujiena yra patalpinta ir kitur – tai gali padėti suprasti, ar informacija yra patikima, ar melaginga“.

Geriausias sprendimas – būti kritiškiems

Melagienos internete sklinda žaibišku greičiu – jų įtikinantis turinys ir gerai apgalvota platinimo schema veikia taip, kad melagienos plistų itin plačiai. Vis dėlto specialistas primena, kad prie dezinformacijos sklaidos labiausiai prisidedame mes patys – neapdairus dalinimasis melagienomis jas paskleidžia artimam pažįstamų ratui ir taip dezinformacija kitiems tampa dar įtaigesnė.

„Vienas svarbiausių žingsnių siekiant užkardyti melagienų plitimą – nesidalinti nepatikrinta informacija. Jei pastebėjote melagingas naujienas socialiniuose tinkluose, būtina apie tai pranešti svetainės administratoriui paspaudžiant „Report“ mygtuką – tokia pati taisyklė galioja ir netikroms paskyroms.

Jei naujiena yra kurstanti neapykantą, žeidžianti ar skleidžianti kitą žalingą informaciją, būtina tai perduoti policijai, o jei netikra naujiena pastebima žiniasklaidoje, perspėti tos žiniasklaidos priemonės atstovus ir jokiu būdu nesidalinti“, – pataria M. Kunevičius.

Pranešti apie melagienas galima kelių mygtukų paspaudimu

 Apklausos duomenimis, 35 proc. jaunuolių Lietuvoje nežino, kaip socialiniuose tinkluose informuoti svetainės administratorių.

Pateikiame pagrindinius žingsnius, kurie padės pranešti apie melagienas populiariausiuose internetiniuose puslapiuose:

„Facebook“ įrašas
  1. Spustelėkite įtartino pranešimo viršutiniame dešiniajame kampe esančią trijų taškų piktogramą.
  2. Išplėstiniame meniu spustelėkite mygtuką „Pranešti apie įrašą“.
  3. Pasirinkite, kuris apibūdinimas yra tinkamiausias su pranešimu susijusiai problemai, ir spustelėkite „Toliau“.
  4. Tuomet, priklausomai nuo pateiktų parinkčių, galėsite pranešti apie melagingą įrašą „Facebook“.

Rina Storastaitė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite