Tinkamai tvarkydami buitines nuotekas saugote ne tik aplinką, bet ir save

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį: tam, kad gyventojai, neturintys vandentiekio ir centralizuotos nuotekų sistemos ir individualiai šalinantys nuotekas, nepamirštų laikytis reikalavimų ir žinotų, kodėl jie svarbūs, aplinkosaugininkai atlieka patikrinimus.

Buitinės nuotekos, tvarkomos nesilaikant reikalavimų, labai teršia aplinką. Jos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar didesnė žala daroma, kai nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius: taip teršiami upeliai, upės, ežerai, nuodijami vandens gyvūnai ir žuvys, kurias žmonės paskui patys žvejoja.

„Dar viena problema, kad dabar su nuotekomis į dirvožemį patenka ir daug buityje naudojamų cheminių medžiagų.  Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai. Skalbikliuose yra ir fosforo, ir riebalus tirpdančių medžiagų, dezinfekantuose ir balikliuose – agresyvių chloro junginių, dar stipriau neigiamai veikiančių aplinką ir žmogų“, – pabrėžia Aplinkos apsaugos departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Todėl Panevėžio valdybos pareigūnai rengė tikslines išvykas Kupiškio, Rokiškio ir Biržų rajonuose.  Biržų rajono Čypėnų ir Remeikių kaimuose patikrinta 16 sodybų, nustatyti 4 pažeidimai dėl nuotekų tvarkymo (nėra įrengtų sandarių nuotekų kaupimo rezervuarų) ir 1 pažeidimas dėl mėšlo tvarkymo. Duoti privalomieji nurodymai.

Pasvalio rajone Namišių kaime patikrinta 21 sodyba ir nustatyti 7 pažeidimai dėl nuotekų tvarkymo (nuotekos nebūdavo išvežamos). Šiuo metu Biržų aplinkos apsaugos inspekcija atlieka nuotekų tvarkymo patikrinimą Papilio miestelyje.

Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcija priemiesčio gyvenvietėje patikrino  31 gyvenamąjį  namą,  Rokiškio priemiesčio gyvenvietėje – 20 gyvenamųjų namų.  Abiejose gyvenvietėse nustatyta po 3 pažeidimus – netinkamai eksploatuojami nuotekų kaupimo rezervuarai.

Kas privaloma

Aplinkosaugininkai primena šiuos reikalavimus. Nuotekos gali būti kaupiamos tik sandariuose, uždaruose gamykliniuose nuotekų kaupimo rezervuaruose ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės įrengti biologinio nuotekų valymo įrenginio ar prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo įrenginių. Į mažiausią nuotekų kaupimo rezervuarą turi tilpti per 7 dienas susidarančios nuotekos. Sukauptas nuotekas būtina periodiškai ir laiku išvežti, todėl gyventojai, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo turėti sutartis su nuotekų vežėjais. Būtina turėti ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus. Pastebėjus, kad nuotekų kaupimo sistemos nesandarios, būtina nedelsiant jas užsandarinti. Už netinkamai tvarkomas nuotekas skiriama administracinė bauda iki 1170 eurų, taip pat tenka atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Vienas komentaras

  • Gamta

    Ar Šilutės aplinkosauga patikrino Pagrynių ir kitas gyvenvietes dėl nuotėkų tvarkymo , kokie rezultatai?

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite