Tiltui stebėti reikia daugiau pajėgų

Pradėjus statyti per Nemuną naują tiltą, rūpesčių padaugėjo sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiams, mat prireikė papildomų pajėgų tiltui stebėti.

Pasak Bardinų užkardos vado Giedriaus Ranonio (viduryje), tiltui pasiekus Lietuvos krantą, užkardai atsirado papildomų funkcijų.

Apie tai antradienį kalbėta Pagėgių rinktinės vadui Rimantui Timinskiui ir kitiems pasieniečiams, kurie lankėsi prie baigiamo statyti aplinkkelio Pagėgių savivaldybėje ir naujo tilto per Nemuną. Upės viduriu čia eina siena su Rusijos Federacija. Šiuo metu atliekami statybos darbai, Rusijai priklausysiantis naujas tiltas pasiekė Lietuvos krantą ir jungiamas su čia nutiestu aplinkkeliu.
Rinktinės vadovai aptarė sienos su Rusija apsaugos priemones atsižvelgiant į naujos infastruktūros atsiradimą.
Bardinų užkardos, kurios saugomame ruože pastatytas tiltas, vadas Giedrius Ranonis konstatavo, kad dėl to užkardai atsirado papildomų funkcijų. Mat reikia skirti sargybą, kuri ištisą parą šioje vietoje stebėtų valstybės sienos ruožą bei Rusiją ir Lietuvą sujungusio tilto prieigas. Pasak užkardos vado, savų žmogiškųjų resursų tam neužtenka, todėl pagalbon tenka kviestis specialiosios paskirties užkardos pareigūnus.
2013-ųjų vasaros pabaigoje pradėtą Panemunės aplinkkelio statybą planuojama baigti iki šių metų pabaigos. Tilto per Nemuną projektą sudaro dvi dalys. Tiltą per upę stato Rusija. Lietuvos darbai – savo pusėje nutiesti prie tilto vedantį aplinkkelį pastatant estakadą ir tiltą per senvagę, nutiesti kelią aplink Panemunės miestelį ir įrengti inžinerinius tinklus.
Panemunės aplinkkelio statybos darbų vertė – 84,779 mln. litų, iš jų 34,5 mln. litų skiria ES.
Naujas tiltas, kuris sujungs Panemunę su Tiže (Sovetsku), padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities. Jis yra svarbus infrastruktūros projektas, nes taps kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė – Karaliaučius dalimi. Naujas tiltas statomas greta dabartinio Karalienės Luizės tilto, kuris irgi priklauso Rusijai.

Pagal VSAT Pagėgių rinktinės informaciją

4 komentarai

  • Algimantas

    O as net nusterau is netiketumo, o paskaicius pasirodo bereikalo. Kelio atkarpele, kurios vos penkisimtai metru, pavasarejant vel tyvuliuos vandenu srovese, Nemunui issiliejus is krantu, tad tikriausiai dar iki 2020 metu kelias nebus renovuotas. Na tikrai koks bukagalvis yra isimetes Silutes Savivaldybeje, kad nieko nesistengia sia kryptim pasukioti savosios galvos, o gal bijo, kad besukiodamas ji nukris, taip tikrai ji nukris ir nebutinai besisukiojant, nes jau pabodo Silutes, juo labiau Rusnes gyventojams braidzioti ir rizikuoti savo gyvybemis besikeliant valtimis, motorinemiis priemonemis traktoriumi prisikabine priekabas kilnoti lengvasias ir zmones, na juk reiketu visdelto padeti ant trinkos galva nukirtimui, kam priklauso siuos klausymus spresti, o sprendzia jau koine dvidesimt metu ir daugiau. Tilta Pagegiuose per ta laikotarpi galima buvo nutiesti tris tokius pat kaip kad siandiena tiesia, o kelio penkiu simtu metru ilgio niekaip negalime iskelti nors tu ka, Rusne, Pamario graziausia ir seniausia zveju salele liks merdejanti siuo klausymu, jau auga ketvirtoji Rusniskiu karta, o kelias pavasari ledonesio metu pasineres metro gylyje kencia nuo ledonesio grandymo iki Nemunas priims i savaja vaga issiliejusiu vandenius ledams pavirtus i vandeni.

  • Tomas

    Visada yra alternatyva – kraustykis is tos Rusnes ir nekils problemu bei nereiks verkti kiekviena karta.

  • Arnis

    Mes čia lyg ir nuklydom, bet tema iškelta teisinga. Jei Panemunėj už europines lėšas pastato estakadą, tokį grakstų tilta su atramomis, tai tą pati galima buvo seniai padaryti ir kelyje į Rusnę. Tik cia būtų pigiau. Bet kiek as sekiau tų norų statyti estakadą kelyje į Rusnę diskusijas, čia mūsų politikieriai maišė kortas, trukdė vieni kitiems, o nukentėjome visi mes – estakados nėra. Kur pešasi tarpusavy, gero nelauk.

  • Džekas

    Nieko jus ten nenukentėjot. Varykit lauk iš tos sukiužusios salelės ir galesit gyvent kaip normalai. As priestarauju, kad būtų mėtomi Lietuvos pinigai visokioms estakadoms.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų. Kada stogą verta valyti?

stogo plovimas

Pirmiausia atsiranda nedidelė žalia juosta šiaurinėje stogo pusėje. Po kelių sezonų samanų daugiau matyti ties čerpių kraštais, prie kaminų ir vietose, kur stogą ilgiau dengia šešėlis. Tada paviršius pradeda atrodyti ne tik senesnis, bet ir nuolat drėgnas. Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų reikalingas ne vien dėl namo išvaizdos. Ant dangos besikaupiančios samanos, dumbliai, kerpės ir kitos apnašos sulaiko drėgmę, todėl jų nereikėtų palikti augti metų metus. Svarbu ir tai, kaip jos pašalinamos. Stogas nėra trinkelės. Per stipri

Susidūrė automobiliai, nuskendo karvė…

ugnaigesiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie avariją Grabupių k., Šilutės sen. Pranešimas apie avariją gautas rugsėjo 12 d. per pietus. Nuvykę į įvykio vietą, gelbėtojai šiaurinio aplinkkelio Grabupių sankryžoje rado susidūrusius automobilius „Opel Zafira“ ir sunkvežimį. Prispaustų žmonių nebuvo. Ugniagesiai atidarė „Opel Zafira“ dureles ir padėjo išlipti vairuotojui bei keleiviui. Greitosios pagalbos ekipažas išvežė nukentėjusiuosius į gydymo įstaigą. Opelis patrauktas į kelkraštį, atjungtas akumuliatorius. Nemune nuskendo karvė Ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė ir rugsėjo 11 d. prieš pietus, kai buvo

Savaitės kriminalinių įvykių apžvalga

policija

Praėjusią savaitę, rugsėjo 7-13 d., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai reagavo į 360 pranešimų apie galimus teisės pažeidimus, pradėjo 17 ikiteisminių tyrimų ir surašė 138 administracinio nusižengimo protokolus. Pajūrio miestelyje pavogė automobilį Rugsėjo 8 d. Šilalės r., Pajūrio mstl., iš daugiabučio namo kiemo pavogtas automobilis „Mitsubishi Outlander“. Savininkas patyrė 17 tūkst. eurų nuostolį. Rugsėjo 9 d. Šilutės r., Bikavėnų k., 1998 m. gimusio vyro namuose pareigūnai rado revolverį CAT, keturis 9 mm šovinių ir metalinį durklą. Rugsėjo 12-osios naktį

Kurėno „Rėza” statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas

kurėnas

Šiemet minint iškilios Mažosios Lietuvos kultūros asmenybės, lietuvių raštijos ir kultūros veikėjo Liudviko Martyno Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Juodkrantėje statomas 11 m ilgio kurėnas.  Projekto iniciatorius – jau nemažai Kuršių nerijos paveldo išsaugojimui, puoselėjimui ir garsinimui nuveikęs, Juodkrantėje restauravęs vilas “Maria” ir “Loebel” Dominykas Chlebinskas. Projektas Juodkrantėje Šiais metais Europos paveldo dienų metu bus pristatytas kitas Kuršių nerijos paveldui svarbus jo inicijuotas projektas – istorinio Kuršių marių burlaivio, kurėno „Rėza”, statyba. Projekte susijungia materialusis ir nematerialusis kultūros paveldai, istorija, tradicinė

Taip pat skaitykite