Tiltui stebėti reikia daugiau pajėgų

Pradėjus statyti per Nemuną naują tiltą, rūpesčių padaugėjo sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiams, mat prireikė papildomų pajėgų tiltui stebėti.

Pasak Bardinų užkardos vado Giedriaus Ranonio (viduryje), tiltui pasiekus Lietuvos krantą, užkardai atsirado papildomų funkcijų.

Apie tai antradienį kalbėta Pagėgių rinktinės vadui Rimantui Timinskiui ir kitiems pasieniečiams, kurie lankėsi prie baigiamo statyti aplinkkelio Pagėgių savivaldybėje ir naujo tilto per Nemuną. Upės viduriu čia eina siena su Rusijos Federacija. Šiuo metu atliekami statybos darbai, Rusijai priklausysiantis naujas tiltas pasiekė Lietuvos krantą ir jungiamas su čia nutiestu aplinkkeliu.
Rinktinės vadovai aptarė sienos su Rusija apsaugos priemones atsižvelgiant į naujos infastruktūros atsiradimą.
Bardinų užkardos, kurios saugomame ruože pastatytas tiltas, vadas Giedrius Ranonis konstatavo, kad dėl to užkardai atsirado papildomų funkcijų. Mat reikia skirti sargybą, kuri ištisą parą šioje vietoje stebėtų valstybės sienos ruožą bei Rusiją ir Lietuvą sujungusio tilto prieigas. Pasak užkardos vado, savų žmogiškųjų resursų tam neužtenka, todėl pagalbon tenka kviestis specialiosios paskirties užkardos pareigūnus.
2013-ųjų vasaros pabaigoje pradėtą Panemunės aplinkkelio statybą planuojama baigti iki šių metų pabaigos. Tilto per Nemuną projektą sudaro dvi dalys. Tiltą per upę stato Rusija. Lietuvos darbai – savo pusėje nutiesti prie tilto vedantį aplinkkelį pastatant estakadą ir tiltą per senvagę, nutiesti kelią aplink Panemunės miestelį ir įrengti inžinerinius tinklus.
Panemunės aplinkkelio statybos darbų vertė – 84,779 mln. litų, iš jų 34,5 mln. litų skiria ES.
Naujas tiltas, kuris sujungs Panemunę su Tiže (Sovetsku), padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities. Jis yra svarbus infrastruktūros projektas, nes taps kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė – Karaliaučius dalimi. Naujas tiltas statomas greta dabartinio Karalienės Luizės tilto, kuris irgi priklauso Rusijai.

Pagal VSAT Pagėgių rinktinės informaciją

4 komentarai

  • Algimantas

    O as net nusterau is netiketumo, o paskaicius pasirodo bereikalo. Kelio atkarpele, kurios vos penkisimtai metru, pavasarejant vel tyvuliuos vandenu srovese, Nemunui issiliejus is krantu, tad tikriausiai dar iki 2020 metu kelias nebus renovuotas. Na tikrai koks bukagalvis yra isimetes Silutes Savivaldybeje, kad nieko nesistengia sia kryptim pasukioti savosios galvos, o gal bijo, kad besukiodamas ji nukris, taip tikrai ji nukris ir nebutinai besisukiojant, nes jau pabodo Silutes, juo labiau Rusnes gyventojams braidzioti ir rizikuoti savo gyvybemis besikeliant valtimis, motorinemiis priemonemis traktoriumi prisikabine priekabas kilnoti lengvasias ir zmones, na juk reiketu visdelto padeti ant trinkos galva nukirtimui, kam priklauso siuos klausymus spresti, o sprendzia jau koine dvidesimt metu ir daugiau. Tilta Pagegiuose per ta laikotarpi galima buvo nutiesti tris tokius pat kaip kad siandiena tiesia, o kelio penkiu simtu metru ilgio niekaip negalime iskelti nors tu ka, Rusne, Pamario graziausia ir seniausia zveju salele liks merdejanti siuo klausymu, jau auga ketvirtoji Rusniskiu karta, o kelias pavasari ledonesio metu pasineres metro gylyje kencia nuo ledonesio grandymo iki Nemunas priims i savaja vaga issiliejusiu vandenius ledams pavirtus i vandeni.

  • Tomas

    Visada yra alternatyva – kraustykis is tos Rusnes ir nekils problemu bei nereiks verkti kiekviena karta.

  • Arnis

    Mes čia lyg ir nuklydom, bet tema iškelta teisinga. Jei Panemunėj už europines lėšas pastato estakadą, tokį grakstų tilta su atramomis, tai tą pati galima buvo seniai padaryti ir kelyje į Rusnę. Tik cia būtų pigiau. Bet kiek as sekiau tų norų statyti estakadą kelyje į Rusnę diskusijas, čia mūsų politikieriai maišė kortas, trukdė vieni kitiems, o nukentėjome visi mes – estakados nėra. Kur pešasi tarpusavy, gero nelauk.

  • Džekas

    Nieko jus ten nenukentėjot. Varykit lauk iš tos sukiužusios salelės ir galesit gyvent kaip normalai. As priestarauju, kad būtų mėtomi Lietuvos pinigai visokioms estakadoms.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite