Tiltui stebėti reikia daugiau pajėgų

Pradėjus statyti per Nemuną naują tiltą, rūpesčių padaugėjo sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiams, mat prireikė papildomų pajėgų tiltui stebėti.

Pasak Bardinų užkardos vado Giedriaus Ranonio (viduryje), tiltui pasiekus Lietuvos krantą, užkardai atsirado papildomų funkcijų.

Apie tai antradienį kalbėta Pagėgių rinktinės vadui Rimantui Timinskiui ir kitiems pasieniečiams, kurie lankėsi prie baigiamo statyti aplinkkelio Pagėgių savivaldybėje ir naujo tilto per Nemuną. Upės viduriu čia eina siena su Rusijos Federacija. Šiuo metu atliekami statybos darbai, Rusijai priklausysiantis naujas tiltas pasiekė Lietuvos krantą ir jungiamas su čia nutiestu aplinkkeliu.
Rinktinės vadovai aptarė sienos su Rusija apsaugos priemones atsižvelgiant į naujos infastruktūros atsiradimą.
Bardinų užkardos, kurios saugomame ruože pastatytas tiltas, vadas Giedrius Ranonis konstatavo, kad dėl to užkardai atsirado papildomų funkcijų. Mat reikia skirti sargybą, kuri ištisą parą šioje vietoje stebėtų valstybės sienos ruožą bei Rusiją ir Lietuvą sujungusio tilto prieigas. Pasak užkardos vado, savų žmogiškųjų resursų tam neužtenka, todėl pagalbon tenka kviestis specialiosios paskirties užkardos pareigūnus.
2013-ųjų vasaros pabaigoje pradėtą Panemunės aplinkkelio statybą planuojama baigti iki šių metų pabaigos. Tilto per Nemuną projektą sudaro dvi dalys. Tiltą per upę stato Rusija. Lietuvos darbai – savo pusėje nutiesti prie tilto vedantį aplinkkelį pastatant estakadą ir tiltą per senvagę, nutiesti kelią aplink Panemunės miestelį ir įrengti inžinerinius tinklus.
Panemunės aplinkkelio statybos darbų vertė – 84,779 mln. litų, iš jų 34,5 mln. litų skiria ES.
Naujas tiltas, kuris sujungs Panemunę su Tiže (Sovetsku), padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities. Jis yra svarbus infrastruktūros projektas, nes taps kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė – Karaliaučius dalimi. Naujas tiltas statomas greta dabartinio Karalienės Luizės tilto, kuris irgi priklauso Rusijai.

Pagal VSAT Pagėgių rinktinės informaciją

4 komentarai

  • Algimantas

    O as net nusterau is netiketumo, o paskaicius pasirodo bereikalo. Kelio atkarpele, kurios vos penkisimtai metru, pavasarejant vel tyvuliuos vandenu srovese, Nemunui issiliejus is krantu, tad tikriausiai dar iki 2020 metu kelias nebus renovuotas. Na tikrai koks bukagalvis yra isimetes Silutes Savivaldybeje, kad nieko nesistengia sia kryptim pasukioti savosios galvos, o gal bijo, kad besukiodamas ji nukris, taip tikrai ji nukris ir nebutinai besisukiojant, nes jau pabodo Silutes, juo labiau Rusnes gyventojams braidzioti ir rizikuoti savo gyvybemis besikeliant valtimis, motorinemiis priemonemis traktoriumi prisikabine priekabas kilnoti lengvasias ir zmones, na juk reiketu visdelto padeti ant trinkos galva nukirtimui, kam priklauso siuos klausymus spresti, o sprendzia jau koine dvidesimt metu ir daugiau. Tilta Pagegiuose per ta laikotarpi galima buvo nutiesti tris tokius pat kaip kad siandiena tiesia, o kelio penkiu simtu metru ilgio niekaip negalime iskelti nors tu ka, Rusne, Pamario graziausia ir seniausia zveju salele liks merdejanti siuo klausymu, jau auga ketvirtoji Rusniskiu karta, o kelias pavasari ledonesio metu pasineres metro gylyje kencia nuo ledonesio grandymo iki Nemunas priims i savaja vaga issiliejusiu vandenius ledams pavirtus i vandeni.

  • Tomas

    Visada yra alternatyva – kraustykis is tos Rusnes ir nekils problemu bei nereiks verkti kiekviena karta.

  • Arnis

    Mes čia lyg ir nuklydom, bet tema iškelta teisinga. Jei Panemunėj už europines lėšas pastato estakadą, tokį grakstų tilta su atramomis, tai tą pati galima buvo seniai padaryti ir kelyje į Rusnę. Tik cia būtų pigiau. Bet kiek as sekiau tų norų statyti estakadą kelyje į Rusnę diskusijas, čia mūsų politikieriai maišė kortas, trukdė vieni kitiems, o nukentėjome visi mes – estakados nėra. Kur pešasi tarpusavy, gero nelauk.

  • Džekas

    Nieko jus ten nenukentėjot. Varykit lauk iš tos sukiužusios salelės ir galesit gyvent kaip normalai. As priestarauju, kad būtų mėtomi Lietuvos pinigai visokioms estakadoms.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Apie ledonešį ir vandens lygio kilimą Lietuvos upėse

ledonešis

Šiais metais sulaukėme sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė. Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar likęs priekrantės ledas, ledo danga silpnėja, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Paskutiniu metu vandeningumas upėse, kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies

Lietuvos energetinei nepriklausomybei – 2 eurų moneta

moneta

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta. „Energetinė nepriklausomybė – mūsų valstybės brandos ir atsakomybės įrodymas. Ji reiškia gebėjimą patiems spręsti, kaip užtikrinti šalies saugumą ir žmonių gerovę. Šia moneta pažymime kryptingą Lietuvos kelią į

Net ir geras automobilis nepadės, jei taupoma padangoms…

padangos

Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis. Tad bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas. Anot „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą. „Net pažangiausios saugumo sistemos, pavyzdžiui,  ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga.

Kovo 11-oji Šilutėje – laisvės šventė ir „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas

Juodeškienė

Šilutėje iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis ir kiti, Jie kartu su bendruomene pagerbė vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų, simbolizuojančią laisvę, nepriklausomybę ir mūsų valstybės stiprybę. Šventės metu tradiciškai įteikta garbinga „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji paskirta VšĮ „Kintai arts“ vadovei, muzikinių ir kūrybinių renginių organizatorei Audrai Juodeškienei. Laureatė pagerbta už reikšmingą indėlį į krašto bendruomenės gyvenimą, aktyvią veiklą ir prasmingas iniciatyvas. Šis įvertinimas – ir

Taip pat skaitykite