Tikrintojų kritika dėl socialinės priežiūros

Socialinės priežiūros departamento ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 7 specialistų grupė patikrino socialinių paslaugų teikimą Šilutės rajone. Išvadų prirašyta 43 puslapiai. Gautus pasiūlymus ir būtinus pokyčius Šilutės seniūnijos salėje aptarė socialiniai, švietimo, vaiko teisių apsaugos, policijos darbuotojai.

Kaip rajone gerinti socialines paslaugas, tarėsi socialinės, švietimo, vaiko teisių apsaugos, policijos ir kitų sričių specialistės.

Kaip rajone gerinti socialines paslaugas, tarėsi socialinės, švietimo, vaiko teisių apsaugos, policijos ir kitų sričių specialistės.

Oficiali statistika
Lietuvoje yra 215 vaiko dienos centrų, kuriuos pernai lankė 6274 vaikai. Tokių centrų gausa išsiskiria Kauno, Panevėžio, Kazlų Rūdos, Biržų, Visagino, Marijampolės, Druskininkų savivaldybės. Vidutiniškai iš 100 socialinės rizikos šeimose augančių vaikų centrus lanko 70 (Lietuvos vidurkis – 34). Tokių centrų labiausiai trūksta Šilutės, Šilalės, Tauragės ir Panevėžio rajono savivaldybėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet skelbia tokių centrų rėmimo projektų konkursus – pernai išdalijo 2,65 mln. Eur.
Šilutėje yra tik vienas toks centras, veikiantis Savivaldybės nemokamai suteiktose patalpose, šiemet jam iš biudžeto skirta 14,8 tūkst. Eur. Jį lanko per 20 vaikų. Yra du darbuotojų etatai.

Audronė Barauskienė, vadovaujanti Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyriui, apžvelgė tikrintojų išvadas bei pasiūlymus ir ragino pasitarimo dalyvius svarstyti, diskutuoti, siūlyti naujovių.

Audronė Barauskienė, vadovaujanti Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyriui, apžvelgė tikrintojų išvadas bei pasiūlymus ir ragino pasitarimo dalyvius svarstyti, diskutuoti, siūlyti naujovių.

Šilutės rajone per 560 socialinės rizikos šeimų augina vaikus. Yra daug skurdžiai gyvenančių šeimų. Tikrintojų išvadose nurodyta, kad Šilutės rajone trūksta vaiko dienos centrų, daugiau jų kurti reikėtų ir Šilutės mieste, ir seniūnijose.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyriui vadovaujančios Audronės Barauskienės nuomonė sutampa su tikrintojų siūlymu: „Rajone reikėtų dar bent 11 tokių centrų, nes nė vieno nėra seniūnijose, pagaliau ir Šilutėje vieno centro neužtenka“.

„Diena kitaip“
Taip pavadintas mokamas Vaikų užimtumo centras Lietuvininkų gatvėje, Šilutėje, jau veikia. Patalpas išsinuomojusi Irena Domarkienė jas įrengė nepriekaištingai: gausybė žaislų, jauku, tačiau už vaiko čia praleistą valandą reikia sumokėti 2 Eur, už visą dieną – 5 Eur, be to, tėvai ar globėjai turi pasirūpinti ir vaiko maitinimu.
Tėvams tokios paslaugos prireikia, kai turi trumpam išvykti – čia vaiką prižiūrės, jį užims ir pamaitins. Vaikų būna, tačiau ne vienas asmuo išgirdęs, kad reikia mokėti, išeina.
Užsukusiems Seimo nariui Artūrui Skardžiui, Savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui, Tarybos nariui Algiui Bekeriui I. Domarkienė pateikė anksčiau minėtos statistikos apie vaiko dienos centrus.
Veikli moteris žino, kad Savivaldybė vieną tokį centrą teturi, jį išlaiko, o štai privati iniciatyva nėra remiama. Jai buvo pasiūlyta steigti vaiko dienos centrą vienoje seniūnijoje, lyg ir buvo pasirinkusi Juknaičius, tačiau kai paskaičiavo, kokią dalį projekto finansuos, kiek turės išlaidų, nusviro rankos – neišsiverstų. Projekto ji nepateikė.
Moteris norėtų kurti centrą, jeigu Savivaldybė prisidėtų: gal panaudai skirtų patalpų, gal pridėtų lėšų, gal jų gautų projektą pateikusi ministerijai?
Tądien I. Domarkienė buvo Savivaldybėje, bendravo su Socialinės paramos skyriaus vedėju Alvidu Šimelioniu. Moteris svečiams net kelis kartus kartojo, kad vedėjas, ko gero, supykęs ant jos dėl neįkurto centro Juknaičiuose, kategoriškai pasakęs, kad centro steigti jai neleis…
„Aš šį centrą įsteigiau savo lėšomis, niekas nepadėjo, o dabar kerta per nagus“, – neslėpė nusivylimo moteris, iš svečių išgirdusi atsakymą, kad ne A. Šimelionis, bet Savivaldybės taryba sprendžia, ką steigti. „Kol Šimelionis taip mąstys, rajone nieko nebus…“ – vis kartojo moteris. Pokalbis su I. Domarkiene baigėsi pagyrimu už jos iniciatyvą ir pažadu, kad Savivaldybė svarstys galimybes ir galbūt bus naujo centro dalininkė, tačiau sprendimą gali priimti tik Savivaldybės taryba, aptarusi finansavimą ir kitus susijusius reikalus.

Tikrintojai nurodė
A. Barauskienė pasitarime priminė, kad tikrintojų išvadose akcentuota ne tik tai, kad rajone trūksta dienos paslaugų centrų. Turi būti organizuojamas vaikų vežimas į tokius centrus. Galbūt vertėtų plėsti bendradarbiavimo sutartį su policija dėl smurto artimoje aplinkoje? Būna situacijų, kai socialinis darbuotojas lieka vienas, o sprendimą reikia priimti nedelsiant.
Gal vertėtų suburti, pasitelkti kitų sričių specialistų? Vainute prie apskritojo stalo suburiamos socialinės rizikos šeimų moterys, kalbamasi, mokomasi šeimininkauti. Gal šią patirtį vertėtų skleisti rajone? Mūsų krašte trūksta psichologų, psichiatrų. Dėl socialinių darbuotojų išsilavinimo bėdų nėra: viena studijas jau baigė, kita tą netrukus baigs. Šie darbuotojai privalo turėti kolegijos ar kitos aukštosios mokyklos baigimo diplomą. Nepakankamai keliama socialinių darbuotojų kvalifikacija. Būtini mokymai, kaip elgtis su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais.
Savivaldybė tesi pažadą ir seniūnijų socialiniai darbuotojai pamažu aprūpinami tarnybiniais automobiliais, kurie turėtų būti paženklinti užrašu, tai drausmintų lankomas rizikos šeimas.
18 rajono socialinių darbuotojų globoja per 1100 asmenų. Tai didelis krūvis, tikėtina, kad jis mažės. Sutarta, kad, atsižvelgus į tikrintojų išvadas, bus tobulinama socialinių paslaugų teikimo tvarka, nuo rudens turėtų rastis pokyčių.

Stasė SKUTULIENĖ

Irenos Domarkienės įsteigtame vaikų užimtumo centre.

Irenos Domarkienės įsteigtame vaikų užimtumo centre.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite