Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą.

Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo žemės ūkio kooperatyvą „Lumpėnų rambynas“. Politikas 2018 metų turto deklaracijoje nurodo, kad jo valdoma pajų dalis siekia per 1,8 mln. eurų. Finansų analitikai įmonę įvertino maždaug 2 mln. eurų.


Pirmą kartą turtingiausių politikų sąrašas sudarytas remiantis ne vien viešomis turto deklaracijomis, bet ir finansų analitikų apskaičiuota politikams priklausančių įmonių verte.

Finansų analitikų skaičiavimais, tarp įmonės vertės dabartinėmis rinkos sąlygomis ir politikų nurodomos deklaracijose skirtumas dažnu atveju yra milžiniškas.

Pavyzdžiui, R. Karbauskio „Agrokoncerno“ įmonių grupės vertė skyrėsi aštuonis kartus – politikas deklaracijoje nurodė, kad įmonių grupės akcijos vertos 9,7 mln. eurų, o finansų analitikai šią įmonių grupę įvertino 80 mln. eurų. Pats politikas sako, kad ekspertų vertinimai yra subjektyvūs, o vienintelis objektyvus matas yra nominali vertė, kuri ir yra nurodoma deklaracijose. DELFI pateikia ir kitų sąraše minimų politikų komentarus.

Sąrašo, kur nurodomas bendras šeimos turtas, viršuje yra L. Skierus, Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, ir Regina Skierienė – 136,4 mln. eurų. L. Skierus per „VG Holding“ įmonę kartu su Kauno miesto meru V. Matijošaičiu yra didžiausi „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkai. Nors verslo partneriai valdo po lygiai „Vičiūnų“ įmonių grupės akcijų, L. Skierus turtingiausių politikų šeimų sąraše atsiduria aukščiau, nes 966 tūkst. eurų deklaravo ir jo žmona R. Skierienė, turinti su „Vičiūnais“ nesusijusio turto.

Iš turto deklaracijos taip pat matyti, kad L. Skierus yra paskolinęs 3,2 mln. eurų, o pasiskolinęs – 1,4 mln. eurų.Antroje vietoje yra V. Matijošaitis, Kauno miesto meras, – 135,6 mln. eurų. Jis yra vienas pagrindinių „Vičiūnų grupės“ akcininkų. Kartu su verslo partneriu L. Skierumi šią įmonių grupę jis valdo per bendrovę „VG Holding“, kuri yra pagrindinė „Vičiūnų grupės“ akcininkė. V. Matijošaitis VMI pateiktoje 2018 metų turto deklaracijoje nurodo, kad jo valdomų akcijų vertė yra 2,4 mln. eurų. Finansų analitikų vertinimu, iš tiesų V. Matijošaičio valdomų akcijų dalis galėtų būti verta apie 135 mln. eurų. Kauno miesto meras yra paskolinęs 6 mln. eurų, o pats pasiskolinęs 3,6 mln. eurų.Trečioje vietoje – R. Karbauskis, Seimo narys, ir Lina Karbauskienė – 86,4 mln. eurų. „Agrokoncerno grupės“ akcininkas R. Karbauskis VMI pateiktoje 2018 m. turto deklaracijoje nurodo, kad jo turtas ir piniginės lėšos siekia 16 mln. eurų. Daugiausiai, 9,7 mln. eurų, politikas įvertino valdomas akcijas.

Vis dėlto portalui DELFI ir žurnalui „Reitingai“ talkinę finansų analitikai pateikė visai kitokius skaičius. Jie, remdamiesi 2018 metų „Registrų centrui“ pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, įmonių grupę įvertino 80 mln. eurų. R. Karbauskis deklaracijoje nurodė, kad turimų žemės sklypų vertė – 4,4 mln. eurų.Ketvirtoje vietoje – Vidmantas Dambrauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, ir Renata Loenhardt – 30,1 mln. eurų. V. Dambrauskas yra kelių stambių įmonių akcininkas. Nors turto deklaracijoje nurodyta, kad jo turimų akcijų vertė siekia 10 mln. eurų, finansų analitikai politiko valdomas akcijas įvertino 23,5 mln. eurų.

Vertingiausia V. Dambrausko valdoma įmonė yra „Ferticonta“, kuri, finansų analitikų skaičiavimais, verta 15 mln. eurų. Politikas taip pat turi bendrovių „Granmax“, „Naftos regeneracijos grupės“, „Fertimara“, „Agromanija“ akcijų. Politikas turto deklaracijoje nurodė turįs per milijoną eurų piniginių lėšų. V. Dambrausko sutuoktinė R. Loenhardt VMI atskleidė turinti apie milijoną eurų verto turto ir piniginių lėšų.Paskutinis penketuke – Gabrielius Landsbergis, Seimo narys, ir Austėja Landsbergienė – 19,9 mln. eurų.

Į DELFI skelbiamą dešimtuką pateko Raimundas Gražys, Molėtų rajono savivaldybės tarybos narys, – 11,3 mln. eurų, Valerijus Stankevičius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, ir Jurga Šapokaitė-Stankevič – 10,6 mln. eurų, Dainius Kreivys, Seimo narys, ir Dalia Kreivienė – 8,8 mln. eurų, Jonas Dumašius, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, – 7,6 mln. eurų ir Kasparas Jurevičius, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, ir Leonarda Jurevičienė – 7,5 mln. eurų.

G. Landsbergis 2018 metais deklaravo turįs 1,4 mln. eurų verto turto ir piniginių lėšų, tačiau į turtingiausių politikų sąrašo penketuką jį iškelia žmonos A. Landsbergienės verslai. Verslininkė valdo privačių darželių tinklą „Vaikystės sodas“ ir „Karalienės Mortos mokyklą“. Finansų analitikų skaičiavimais, darželių tinklas „Vaikystės sodas“ vertas 8 mln. eurų, o „Karalienės Mortos mokykla“ – 10 mln. eurų. Tiesa, pati verslininkė deklaracijoje savo verslą įvertino tik 8592 eurais. Vertindami verslo vertę, analitikai atsižvelgė, kad „Karalienės Mortos mokyklos“ pajamos per metus išaugo milijonu eurų – nuo 2,6 mln. eurų 2017 metais iki 3,6 mln. eurų 2018 metais.

24 vietoje – Romas Majauskas, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys ir Vida Majauskienė – 2,4 mln. eurų. 

25 vietoje – Viktoras Uspaskichas, europarlamentaras – 2,36 mln. eurų.

26 – Viktoras Rinkevičius, Seimo narys ir Birutė Rinkevičienė – 2,3 mln. eurų.

27 – Petras Račkauskas, Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys ir Elena Račkauskienė – 2.25 mln.

28 – Paulius Lukševičius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys – 2,2 mln.

29 – Antonij Jundo, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys ir Valentina Jundo – 2.087 mln.

30 – Antanas Tenys, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys ir Loreta Tenienė –  2.086 mln.

31 – Andrejus Štombergas, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys – 2,08 mln.

32 – Remigijus Janušis, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys –  2.05 mln.

33 – Andriejus Virkutis, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys ir Rasa Virkutienė – 1.9 mln.

34 – Sigitas Leonavičius, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Danutė Leonavičienė – 1.84 mln.

35 – Šarūnas Matijošaitis, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys –  1.81 mln.

36 – Algirdas Notkus, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys ir Dalia Notkuvienė – 1.7 mln.

37 – Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys – 1.66 mln.

38 – Egidijus Gečas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys – 1.64 mln.

39 – Dovydas Mikelis, Neringos savivaldybės tarybos narys –  1.6 mln.

40 – Kęstutis Macionis, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys ir Jurgita Macionienė – 1.6 mln.

41 – Tomas Pačėsas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys – 1.59 mln.

42 – Domininkas Jurevičius, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys –  1.45 mln.

43 – Arūnas Burkšas, Neringos savivaldybės tarybos narys ir Valentina Burkšienė – 1.423 mln.

44 – Reda Mažonavičienė, Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė ir Vidas Krikštanavičius – 1.42 mln.

45 – Juozas Gaidamavičius, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys ir Nijolė Gaidamavičienė – 1.37 mln.

46 – Gintaras Karosas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys ir Lina Karosienė – 1.34 mln.

47 – Konstantas Ramelis, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys ir Regina Ramelienė – 1.3 mln.

48 – Česlovas Daugėla, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys –  1.24 mln.

49 – Ramūnas Nanartavičius, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys –  1.23 mln.

50 – Egidijus Giedraitis, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys –  1.219 mln.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite