Tamsiuoju metų laiku grėsmė susidurti su laukiniais gyvūnais išauga: vairuotojams svarbu išlikti atidiems

Atėjus tamsesniam metų laikui keliuose padaugėja autoįvykių su laukiniais gyvūnais. Aplinkos apsaugos departamentas pataria vairuotojams kelyje elgtis itin atsargiai, ypač miškingose vietovėse, pastebėjus laukinius gyvūnus, sumažinti greitį. Jei vis dėl to per susidūrimą laukinis gyvūnas sužeidžiamas ar nugaišta, vairuotojas privalo apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Avarijų statistika

Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos duomenimis pranešimų apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais padaugėja ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį, ypač gegužės ir spalio mėnesiais. Pastarųjų metų duomenimis, gegužę pranešimų apie susidūrimus daugėja: 2022 m. jų buvo 1125, 2023 m. – 1202, o 2024 m. šis skaičius išaugo iki 1344. Šiuo laikotarpiu gyvūnai aktyviai migruoja dėl rujos, taip pat atsiranda daugiau grėsmės atvestiems jaunikliams nuklysti, todėl dažniau pasitaiko, kad jie kerta kelius.

Rudens mėnesiais, ypač spalį ir lapkritį, taip pat pastebimas susidūrimų su laukiniais gyvūnais padidėjimas. Pavyzdžiui, spalio mėnesį pranešimų skaičius per trejus metus svyravo, tačiau šiemet pasiekė 920 pranešimų, 779 pranešimai fiksuoti 2023 m. ir 804 – 2022 m. Rudens susidūrimų dažnėjimui įtakos turi prastesnis matomumas ir ilgesnės tamsiosios paros valandos ir spalį besitęsianti briedžių ir elnių ruja.

Su kokiais laukiniais gyvūnais kelyje dažniausiai susiduriama?

Kelyje dažniausiai susiduriama su stirnomis ir šernais. Skaudžiausi susidūrimai paprastai būna su briedžiais – tokios avarijos neretai baigiasi rimtais sužalojimais tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Aplinkos apsaugos departamentas ragina vairuotojus būti ypatingai atsargius važiuojant miškuose, parkų teritorijose ar kitose gyvūnų judėjimo zonose.

Ką daryti, pastebėjus sužeistą laukinį gyvūną ar įvykus susidūrimui?

Įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu ar pastebėjus sužeistą gyvūną kelyje, būtina kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Skubiosios pagalbos tarnybos operatoriai pranešimą užregistruoja ir perduoda Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojui, kuris, įvertinęs situaciją, informaciją gali pateikti artimiausiam medžiotojų būreliui arba Laukinių gyvūnų globos centro specialistams. Svarbiausia informacija, radus sužeistą ar sergantį gyvūną, pateikiama departamento specialistų parengtoje atmintinėje.

Paneigiamas mitas, kad susidūrus su laukiniu gyvūnu kelyje gresia bauda

Dažnai manoma, kad kelyje partrenkus laukinį gyvūną vairuotojui gresia administracinė atsakomybė ar bauda, ypač jei kelyje yra įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus artimiausiame kelio ruože, tačiau šis mitas yra klaidingas. Jei gyvūnas buvo partrenktas netyčia, vairuotojas neturi atsakomybės atlyginti aplinkai padarytos žalos ar mokėti baudą, tačiau visais atvejais privalo pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.  Administracinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai vairuotojas atlieka tyčinius veiksmus, pavyzdžiui, norėdamas partrenkti gyvūną, vaiko jį automobiliu. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad yra draudžiama paimti partrenktą gyvūną iš įvykio vietos. Už tokį veiksmą gresia administracinė atsakomybė.

Kaip sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką?

Norint apsisaugoti nuo susidūrimų su laukiniais gyvūnais, svarbu laikytis keleto saugumo taisyklių. Pastebėję laukinį gyvūną, sumažinkite greitį, naudokite garsinį signalą, kad atkreiptumėte gyvūno dėmesį, ir kuo tolygiau bei švelniau valdykite automobilį.Vairuokite atsargiau temstant ir naktį, kai gyvūnai aktyvesni, ypač miškingose teritorijose. Naudokite specialius „švilpukus“, tvirtinamus ant automobilio veidrodėlių ar buferio. Jie skleidžia specifinį garsą, kuris perspėja laukinius gyvūnus nesiartinti prie kelio.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, jei kliudėte ar pastebėjote partrenktą laukinį gyvūną, apie tai reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112. Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Veiviržo draustinyje aptiktos dvi į Raudonąją knygą įtrauktos grybų rūšys

grybai

Šiuo metu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologai aktyviai vykdo stebėsenos darbus mūsų administruojamose saugomose teritorijose. Itin džiugu, kai stebėjimų metu šiose teritorijose atrandama naujų retų vabzdžių, augalų, žvėrių ar kitų rūšių, kurių čia anksčiau nebuvo aptikta. Kuokštinė grifolė ir ąžuolinė kepena Atlikdama stebėsenos darbus Veiviržo kraštovaizdžio draustinyje (Šilutės ir Klaipėdos r.) mūsų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus ekologė Asta Uselienė šiemet primą kartą draustinyje aptiko dvi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas grybų rūšis – kuokštinę grifolę ir ąžuolinę kepeną.

Dėmesys Aukštumalos aukštapelkės atkūrimui

Aukštumalos

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija surengė nuotolinį Interreg Europe projekto „Peat-EU“ suinteresuotų šalių susitikimą, skirtą pažeistų pelkių hidrologinio režimo atkūrimui ir Aukštumalos aukštapelkės patirčiai. Susitikimo metu VšĮ „Pelkių fondas“ ekspertas Leonas Jarašius pristatė Lietuvoje įgyvendintų pelkių hidrologinio režimo atkūrimo projektų patirtį ir išsamiau aptarė Aukštumalos pavyzdį. Lietuvoje atlikto vertinimo metu identifikuotas 41-as pelkių atkūrimo projektas, apimantis apie 13 tūkst. ha teritoriją. Aukštumaloje hidrologinio režimo atkūrimo darbai buvo vykdomi keliais etapais – tvenkti sausinimo grioviai, įrengtos vandens lygį palaikančios užtvankos, pylimai

Į Švėkšnos kapines sugrąžintas paminklas Simonui Stanevičiui

Simonas Stanevičius

Po restauravimo į Švėkšnos kapines sugrįžo Simono Stanevičiaus paminklas. Laiko žymes nuo jo kruopščiai nuėmė restauratorius Vytautas Bliūdžius, atnaujintas paminklas vėl saugo vieno ryškiausių XIX a. lietuvių kultūros veikėjų atminimą. S. Stanevičius savo kūryboje garsino Žemaitiją, o paskutinio poilsio atgulė būtent Švėkšnoje. Simonas Stanevičius (gimė 1799 m. spalio 26 d. Kanopėnuose, dab. Raseinių r., mirė 1848 m. kovo 10 d. Stemplėse, Švėkšnos sen.) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis. Gimė smulkių žemaičių

Orai: lis, ūžaus stiprus vėjas, rytoj atvės

orai ruduo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 8 d., ketvirtadienį, dieną lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, pietų, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 17-22 laipsniai šilumos. Spalio 9 d., penktadienį, protarpiais lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 9-14 m/s, vakariniame pakraštyje gūsiai sieks 15-20 m/s, dieną pietvakarių, vakarų, 15-20 m/s, vietomis 21-23 m/s, pajūryje iki 26 m/s. Temperatūra naktį bus 8-13, dieną – 10-15 laipsnių šilumos. Spalio 10 d., šeštadienį, naktį vietomis, dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas

Taip pat skaitykite