Švietimo įstaigų vadovams – nemokamos magistrantūros studijos

Nuo kitų mokslo metų Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje švietimo įstaigų vadovai ar jais tapti ketinantys pedagogai galės nemokamai rinktis edukologijos arba vadybos magistrantūros studijų programas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, magistrantūros studijų programos yra atnaujintos pagal naujus Švietimo įstatymo reikalavimus švietimo įstaigų vadovams. Programose akcentuojamas tarptautiškumas ir švietimo įstaigų vadovams svarbios kompetencijos. Projekte dalyvaujančios šešios aukštosios mokyklos, tarp jų ir VU Šiaulių akademija, užtikrins, kad rengiant studijų programas dalyvautų ir užsienio šalių universitetų dėstytojai, būtų bendradarbiaujama su kitomis švietimo institucijomis ir organizacijomis. „(…) Inicijuojant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, talkinant Nacionalinei švietimo agentūrai, finansuojant Europos Sąjungos fondams, atsirado galimybė VU Šiaulių akademijoje pasiūlyti nemokamas vadybos ir edukologijos magistrantūros studijas esamiems ir būsimiems švietimo vadovams. Buvo skelbtas konkursas nacionaliniu lygiu, kuriame dalyvavo įvairios aukštosios mokyklos ir jų padaliniai. VU Šiaulių akademija taip pat dalyvavo ir laimėjo“, – sakė VU Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė.

Anot jos, VU Šiaulių akademija siūlo dvi magistrantūros studijų programas: edukologijos su švietimo vadybos specializacija (trukmė 2 metai) ir vadybos (trukmė 1,5 m.). Abi studijų programos yra skirtos vadybinį darbą dirbantiems ar dirbsiantiems asmenims.

Numatoma, kad iki 2026 m. magistro kvalifikacinį laipsnį galės įgyti iki 900 švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų arba kitų pedagoginių darbuotojų, ketinančių tapti švietimo įstaigų vadovais ir vadovėmis.

Pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijos bus nemokamos. Jos bus finansuojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite