Švėkšnos muziejuje atidaroma Vytauto Daraškevičiaus fotoparoda

Lapkričio 20 d. (antradienį), 13 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijoje (Bažnyčios g. 9A, Švėkšna) atidaroma Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Į Laisvę. 1988–1991 m.“, skirta Sąjūdžio 30-mečiui paminėti. Parodos atidaryme dalyvaus parodos autorius.

Parodoje vaizduojamas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Sąjūdžio pradžios iki visuotinį tarptautinį Lietuvos Respublikos pripažinimą pažymėjusi mitingo 1991 m. rugsėjo 1-ąją. „1988 m. birželį prasidėjęs Sąjūdis įtraukė ir mane. Stengiausi nepraleisti nė vieno didesnio renginio, visur aktyviai fotografavau. Nebuvau oficialiosios spaudos atstovas, akreditacijų neturėjau, todėl į uždarus renginius patekdavau retai. Ne tai man buvo įdomiausia. Ir tuomet, ir dabar manau, kad didžiausia šio unikalaus judėjimo jėga buvo ne jo lyderiai, bet taip vieningai ir masiškai į jį įsitraukę Lietuvos žmonės. Tad daugiausia ir stengiausi fiksuoti nuotaikas, kurias tiesiog spinduliavo susirinkusiųjų veidai: nuostabą, ryžtą, viltį, džiaugsmą…“, – sako parodos autorius V. Daraškevičius.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys V. Daraškevičius fotografuoja daugiau nei 40 metų, surengė daugiau kaip dvidešimt personalinių fotografijos parodų. Fotografas daug dėmesio skiria lietuvių etnokultūros tematikai. Yra išleidęs keletą leidinių: 2007 m. – fotografijų albumą „Trumpiausios nakties paslaptis“, 2009 m. kartu su etnologu prof. Libertu Klimka – fotografijų albumą „Kaziuko mugė“, o 2013 m. kartu su Songu Džendžiunu – fotografijų albumą „Neatrastoji Kinija. Du žvilgsniai“.

Paroda Švėkšnoje veiks iki gruodžio 31 d.

Švėkšnos tradicinių amatų centras

 

 

 

Organizatoriai:

Švėkšnos tradicinių amatų centras;

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija.

Informacija tel.: 8 441 68 035

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite