Švėkšniškiai – pėsčiųjų žygyje

Švėkšnos „Saulės“ gimnazija prisijungė prie Higienos instituto inicijuoto trečiojo nacionalinio renginio „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą 2023“, kurio tikslas – parodyti vietos bendruomenėms, kad sveikatos stiprinimas yra neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalis, kuri jau trisdešimt metų skleidžia sveikatą stiprinančių mokyklų idėja, keičia ir gali veikti ne tik mokinių, bet ir visos mokyklos bendruomenės sveikatą.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazija – sveikatą stiprinanti ir aktyvi mokykla, todėl didelį dėmesį skiria mokinių fiziniam ugdymui, aktyvioms laisvalaikio veikloms. Todėl gegužės 6 d. mokiniai ir mokytojai nešdami vėliavėles su užrašais „Sveikatą stiprinanti mokykla“, leidosi į pavasarinį žygį.

Žygeiviai aktyviai ir linksmai nusiteikę žygiavo Judrėnų miestelio gatvėmis link Stepono Dariaus gimtinės-muziejaus. Žygio metu gėrėjosi nuostabiu kraštovaizdžiu ir puikiu oru. Aplankė ir pabuvojo Stepono Dariaus gintinėje-muziejuje. Įveikę ne vieną kilometrą visi dalyviai buvo pakviesti paragauti sveiko ir subalansuoto maisto. Sveikas maistas suteikė energijos ir žvalumo kitai veiklai. Mokiniai mokėsi suteikti pirmąją pagalbą nualpus, netekus sąmonės. Turėjo galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai išbandyti pirmosios pagalbos teikimo būdus.

Ši iniciatyva parodė, kad mums rūpi kiekvieno sveikata ir gerovė, kad judėjimas gali suteikti daug gerų emocijų, o ėjimas gali būti įdomus.

Gimnazijos sveikatos stiprinimo veiklų organizacinės grupės inf.

Iš istorijos

Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. Dabar – Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnijos Dariaus kaimas. 1907 m. Dariaus šeimai išvykstant į Ameriką, Dariaus motina įgaliojimus tvarkyti ūkį paliko giminaičiams Idzelevičiams. 1920 m. atvykęs į Lietuvą Steponas Darius aplankė tėviškę, gimines, senelių ir tėvo kapus Judrėnų kapinėse. Gyvendamas Kaune jis dar keletą kartų lankėsi gimtinėje, paskutinį kartą – 1927 m.

Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino Dariaus ir Girėno medžiu, jis žaliuoja ir šiandien.

1946 m. spalio 15 d. stribai Dariškę sudegino. Negyvenamos sodybos ūkiniai pastatai laikui bėgant visai sugriuvo ir sunyko. 1968 m., kada melioracija artėjo prie Dariškės, sodyboje pastatų nebebuvo. Buvo likęs medinis kryžius, kuriame ir šiandien įskaitoma data – 1928 m. Pagal melioracijos projektą vietoje Dariškės turėjo plytėti lygūs tarybinio ūkio laukai.

Kraštotyrininkai, į pagalbą pasitelkę aviatorius, ryžosi gelbėti sodybvietę. Jauni, patriotiškai nusiteikę žygeiviai, 1969 m. gegužės 9 d. kieme po didžiuoju ąžuolu supylė pilkapį ir pastatė didžiulį akmenį su įrašu „Dariui ir Girėnui”. Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta su įrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933.” Po to sovietinė valdžia sunaikinti Dariškės jau nebedrįso. Po „Lituanicos” skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti Girėno ir Dariaus tėviškes. 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija. Šiuo metu S.Dariaus gimtinėje įrengtą memorialinę ekspoziciją administruoja Lietuvos aviacijos muziejaus.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite