Sveikatos apsaugos ministerija keičia siuntimų išrašymo tvarką

Sveikatos apsaugos ministerija įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti. 

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pasirašiusi įsakymo „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, pabrėžia, kad taip siekiama mažinti paciento laukimo laiką gauti paslaugą.

„Kiekvienam pacientui svarbu kuo greičiau patekti pas specialistą, kuris suteiktų paslaugą: nustatytų diagnozę, skirtų gydymą. Todėl suprantama, kad reikalavimas siuntimą gauti iš šeimos gydytojo tik ilgino paciento laukimą. Dabar, suteikęs mokamą paslaugą pacientui, gydytojas galės išrašyti siuntimą pas kitą specialistą, nesiunčiant paciento atgal pas šeimos gydytoją, o tai užtikrins paslaugų tęstinumą ir geresnį pacientų srautų valdymą“, – sako M. Jakubauskienė.

Teisės aktu nustatyta, kad išduodamas siuntimą specialistas visais atvejais turi pateikti informaciją, užpildydamas formą E027„Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nepriklausomai nuo to, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas pasirenka gauti siuntime nurodytą paslaugą. Šiuo pakeitimu siekiama gerinti duomenų kokybę ir jų atsekamumą: reikalavimas leis patikimiau vertinti siuntimų skaičių, jų pagrįstumą ir pacientų srautus. Kai siuntimas išrašomas po mokamos paslaugos suteikimo, elektroniniame medicinos dokumente būtina nurodyti, kad siuntimas išduodamas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamoms paslaugoms gauti.

Kad būtų užtikrintas tolygesnis pacientų srautų valdymas, pakeitimais nustatyta, kad užpildžius siuntimą būtų organizuojamas paciento registravimas paslaugai gauti toje pačioje arba paciento pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, paliekant pacientui teisę registracijos atsisakyti ir paslaugai, nurodytai siuntime, registruotis pačiam.

Įsakymu nustatyta, kad teikiant paslaugas galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusiems moteriškosios lyties asmenims nebūtų būtini papildomi siuntimai, nes šiems asmenims sveikatos būklės ištyrimo metu yra atliekami įvairūs papildomi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, įskaitant tyrimus dėl lytiškai plintančių infekcijų, ir praktikoje kyla poreikis išduoti papildomus siuntimus atskiriems tyrimams atlikti, o tai apsunkina ir pailgina paslaugų gavimo procesą bei didina administracinę naštą tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite