Lietuvos meno istorijoje Juozas Zikaras (1881-1944) – viena reikšmingiausių asmenybių. Jo kūryba brendo laikotarpiu, kai Lietuva dar tik siekė nepriklausomybės, o menas tapo svarbiu tautinės savimonės stiprinimo įrankiu.

Tuo metu dailės pasaulyje vyravo akademinis realizmas ir nacionalinė tematika. Zikaras sugebėjo šias tendencijas pritaikyti savo unikaliam stiliui. Jo skulptūros, monetų dizainas ir kūriniai, tokie kaip „Laisvė“, tapo tautos nepriklausomybės simboliais. Tačiau, norint pajusti asmeninį ryšį su šiuo menininku, geriausia aplankyti Juozo Zikaro memorialinį muziejų Kaune, įsikūrusį ant Pelėdų kalno. Šis muziejus buvo įkurtas siekiant išsaugoti skulptoriaus palikimą ir jo reikšmę Lietuvos istorijai. Pirmoji ekspozicija atsirado dar 1959 m., kai Alytė Zikaraitė slapta įrengė muziejų tėvo dirbtuvėje. Oficialiai muziejus atidarytas 2001 m., minint 120-ąsias Zikaro gimimo metines. Nuo tada jis tapo svarbiu kultūrinio pažinimo centru.

Namai, statyti iš meilės darbui ir šeimai

1933 m. Juozas Zikaras įgyvendino savo viziją – pastatė namą, kuriame gyveno su žmona Anele Tūbelyte-Zikariene ir keturiais vaikais. Namas buvo ne tik šeimos buveinė, bet ir skulptoriaus dirbtuvė. Zikaras garsėjo patriotizmu, tad statybai rinkosi lietuviškas medžiagas. Net jei jos kainavo brangiau už importines. Šiandien namas-muziejus lankytojams pasakoja tiek apie menininko gyvenimą, tiek apie jo darbų reikšmę Lietuvos istorijai.

Gyvenimas ant Pelėdų kalno

Nuo muziejaus terasos atsiveria nuostabūs Kauno senamiesčio vaizdai. Tokių įspūdingų miesto panoramų grožį kasdien matė ir pats Zikaras, kurdamas skulptūras, kurios iki šiandien yra žinomos visoje Lietuvoje. Šio namo memorialinė ekspozicija, naujai atidaryta visuomenei 2021 m., apima daugiau kaip 180 skulptūrų, piešinių, grafikos darbų ir memorialinių daiktų.

Ekskursijų metu muziejininkės kviečia susipažinti su kambariais, kuriuose gyveno šeima. Svetainėje, kur stovėjo retas „Kaps“ firmos pianinas, grojo Zikarų vaikai ir pati Anelė Tūbelytė-Zikarienė. Darbo kambaryje, kur skulptorius dirbo prie savo įspūdingų darbų, eksponuojami jo sukurtų monetų modeliai.

Šeimos istorija

Juozo Zikaro gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Lietuvos nepriklausomybės siekiu. Savo darbuose jis įprasmino tautiškumą ir istoriją. O jo asmeninis gyvenimas kupinas įdomių faktų. Zikaro žmona Anelė Tūbelytė-Zikarienė dažnai tapdavo jo skulptūrų modeliu, ji pozavo ir garsiajai „Laisvės“ skulptūrai. Šeimos gyvenimas taip pat buvo pažymėtas tragiškais momentais – skulptoriaus gyvenimas baigėsi 1944 m., kai jis neatlaikė sovietų represijų ir nusižudė.

Po Zikaro mirties šeima patyrė sunkumų. Kūrėjo darbai buvo išsklaidyti po visą Lietuvą. Dukra Alytė Zikaraitė atkakliai rinko tėvo palikimą ir 1959 m. įrengė slaptą muziejų. Po jos mirties namas tapo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus dalimi ir tapo atviras lankytojams.

Darbai, kurie kalba

Juozo Zikaro darbai yra tikri Lietuvos istorijos metraščiai. Jo skulptūra „Laisvė“ (1921) – ne tik meno kūrinys, bet ir tautos simbolis, įprasminantis nepriklausomybę. „Knygnešio“ (1939) skulptūros prototipas – legendinis knygnešys Jurgis Bielinis. Zikaro parengtų lietuviškų litų monetų modelių dizainas iki šiol žavi paprastumu ir simboline reikšme.

Zikaro sukurti biustai – Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto ir Vinco Kudirkos – yra tikri tautos veikėjų atvaizdai, puošiantys Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį Kaune. Jonas Basanavičius laikomas tautos patriarchu, savo darbais prisidėjusiu prie lietuvių tautinio atgimimo. Simonas Daukantas buvo vienas pirmųjų istorikų, rašiusių apie Lietuvos praeitį lietuvių kalba, o Vincas Kudirka – „Tautiškos giesmės“ autorius. Šie veikėjai įkūnija Lietuvos kultūros ir laisvės siekius. Kiekvienas jų darbas byloja apie lietuviškumo ir kultūros svarbą, jų palikimas įkvepia ir jaudina iki šiandien.

Istorijos aidai

Muziejuje galima ne tik pamatyti Zikaro kūrinius, bet ir išgirsti intriguojančių istorijų. Pavyzdžiui, muziejininkė pasakoja, kaip prezidentas Antanas Smetona ieškojo savo uodegos Zikaro darbe „Prie valstybės lovio“, kuriame vaizduojamos prie lovio susispietusios kiaulės…

Zikaro dvasia gyva

Juozo Zikaro memorialinis muziejus – tai ne tik menininko gyvenimo liudijimas, bet ir Lietuvos istorijos lobynas. Tarp išskirtinių eksponatų – 1900 m. gamybos „Kaps“ firmos pianinas, kuriuo grojo Zikarų vaikai, ir originalūs lietuviškų litų monetų modeliai. Verti dėmesio tokie Zikaro asmeniniai daiktai kaip XIX a. darbo stalas-lova ir iš Peterburgo dailės akademijos gautas Sidabro ženklas.

Ekskursija po muziejų atskleidžia ne tik Zikaro kūrybos grožį, bet ir jo meilę Lietuvai. Nors šio kūrėjo gyvenimas buvo kupinas iššūkių, jo darbai išliko kaip tautos stiprybės simboliai. Pavyzdžiui, skulptūra „Laisvė“ simbolizuoja Nepriklausomybę ir tautinę vienybę, o „Knygnešio“ figūra primena kovą už lietuvišką raštą ir kultūros išlikimą. Jo sukurti Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto biustai perteikia svarbiausias tautos asmenybes, įkvepiančias stiprybei ir vienybei.

Lankydamiesi Pelėdų kalne, pajusite, kaip istorijos ir meno sampyna kuria ypatingą atmosferą. Šie namai, išsaugantys Zikaro kūrybos ir gyvenimo atmintį, įkvepia prisiminti ir vertinti tai, kas mums svarbiausia – laisvę, kultūrą ir tautiškumą.

Pinigų muziejaus inf.