Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo svarstyti iniciatyvą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo ir paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Gyventojai savo pasiūlymus dėl šios iniciatyvos platformoje „Atviras Seimas“ turi galimybę pateikti iki 2024 m. kovo 4 d. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektu ir lydimųjų teisės aktų pakeitimais siūloma atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.

Apvalinama būtų į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mokėtina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais – būtų apvalinama iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais – iki 10. Dėl siūlomo apvalinimo daugeliu atvejų nebebūtų poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą.

Pagal projektą apvalinimas nebūtų taikomas: atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; mokesčiams ir kt.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų. Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą.

Projekto rengėjai aiškina, kad 1 ir 2 ct monetoms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, taip pat didėja CO2, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis. Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).

Verslas taip pat patiria šių monetų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, 2,9 mln. Eur kasmet. Susipažinti su įstatymų projektais ir su jais susijusia informacija galima „Atviro Seimo“ platformoje. Planuojama, kad šio klausimo svarstymas į Seimo posėdžių salę sugrįš pavasario sesijoje.

Praėjusiais metais startavusioje platformoje „Atviras Seimas“ piliečiai kviečiami teikti savo pasiūlymus dėl svarstomų projektų, remti kitų pateiktus pasiūlymus, dalyvauti diskusijose. Vėliau pasiūlymus pateikę gyventojai turi galimybę dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose, kur jie gali pristatyti savo idėjas, jas argumentuoti, dalyvauti diskusijoje su Seimo komiteto nariais. Platformoje šiems piliečiams siekiama užtikrinti grįžtamąjį ryšį, informuojant juos apie Seimo komiteto priimtus sprendimus dėl pateiktų pasiūlymų.

Piliečiams ir organizacijoms skirtos platformos „Atviras Seimas“ svarbiausias tikslas – sudaryti galimybę visuomenei visapusiškai įsitraukti į teisėkūros procesą. Platforma pasiekiama adresu atvirasseimas.lrs.lt.

Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro patarėjas
Rimas Rudaitis