Svarbiausi 2023 metų aplinkosaugos pokyčiai

Nuo 2023-ųjų sausio įsigalioja nemažai naujų teisės aktų pakeitimų, skirtų aplinkos sektoriaus ir su juo susijusių sričių teisiniam reguliavimui tobulinti.

Perima žemėtvarką

Vienas svarbiausių pokyčių – Aplinkos ministerijai perleidžiami žemės valdymo ir naudojimo politikos klausimai. Jai tampa pavaldi institucija, atsakinga už šių reikalų įgyvendinimą – Nacionalinė žemės tarnyba. Aplinkos ministerija formuos valstybės politiką žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, organizuos, koordinuos ir kontroliuos šiuos procesus.

Šią reformą įteisino Žemės įstatymo ir kitų lydimųjų įstatymų pakeitimai.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai numato, kad Aplinkos ministerija perima iš Žemės ūkio ministerijos ir gyvūnų augintinių gerovės bei apsaugos politikos formavimą – rengs gyvūnų gerovę lemiančius teisės aktus. Taip pat Aplinkos ministerija perima gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reglamentavimą.

Kaip gauti leidimą kirsti mišką?

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimai leis sumažinti administracinę naštą ir atsisakyti perteklinių apribojimų. Miško kirtimams „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose yra nekilnojamųjų kultūros vertybių, išlaikomas padidintas dėmesys, o pranešimų apie ketinimą kirsti į jas nepatenkantį mišką procedūros supaprastinamos.

Laikas nuo pranešimo pateikimo iki galimybės kirsti mišką, kai kirtimas planuojamas ne „Natura 2000“ teritorijoje ir ne teritorijoje, kurioje yra nekilnojamoji kultūros vertybė, neviršys 5 darbo dienų.

Daugiabučių administravimas

Nemažai pokyčių laukia daugiabučių administravimo srityje. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų pakeitimai numato, kad pastato administratorius paslaugas, prekes ir darbus, susijusius su administruojamu namu, perka vadovaudamasis vieninga Aplinkos ministerijos nustatyta pirkimų tvarka. Numatytos priemonės administratorių veiklos skaidrumui didinti.

Siekiant tausoti gamtos išteklius, mažinti popierinių dokumentų skaičių butų savininkai bus skatinami aktyviau naudotis administratoriaus interneto svetainių savitarnos galimybėmis.

Gerinant savininkų informavimą apie namo būklę, patikslintas reikalavimas administratoriui skelbti metinius periodinių, specializuotų namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrų aktus.

Atliekų tvarkymas

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas leis žengti realų žingsnį įgyvendinant ambiciją, kad 2030 m. Lietuvoje tik 5 proc. komunalinių atliekų būtų šalinamos sąvartynuose ir tai taptų brangiausia atliekų tvarkymo alternatyva – mokesčio tarifas už aplinkos teršimą šalinamomis nepavojingosiomis atliekomis didėja nuo 15 Eur/t iki 50 Eur/t.

Pradeda veikti efektyvesnė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistema, kuri detaliai reglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos nustatymo, paskirstymo, atskaitomybės tvarką.

Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai didins gamintojo atsakomybę. Savivaldybių biudžeto lėšomis apmokamo šiukšlių rinkimo ir atliekų surinkimo viešose vietose išlaidų dalį proporcingai turės dengti tabako gaminių, gamintojai ir importuotojai. Tokia pat nuostata bus taikoma vienkartinių plastiko turinčių puodelių, dėžučių, pakelių, butelių ir maišelių gamintojams bei importuotojams. Tai reglamentuoja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai.

Efektyvesnei paviršinių vandens telkinių apsaugai įvedami fiksuoti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų dydžiai, supaprastinamas jų nustatymo mechanizmas.

Nauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija sudaro geresnes sąlygas visuomenei dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese. Kartu užkirstas kelias planuojamos ūkinės veiklos skaidymui, užtikrinamas tinkamas kelių veiklų suminio poveikio vertinimas. Bus vertinamas poveikis ne tik šalia ūkinės veiklos vykdymo vietos, esamoje aplinkoje, bet ir kitų vietovių, susijusių gamtiniais ryšiais aplinkoje.

Išsamiau informuojama Aplinkos min. interneto svetainėje.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite