Gegužės 4 d. minima Šv. Florijono diena.  Lietuvoje ši diena buvo minima iki Antrojo pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente.

Pasakojama, kad Florijonas buvęs Romos imperijos kariuomenės raštininkas. Sužinojęs, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergiją paimti kelias dešimtis vaikų, jis apie tai pranešė jų tėvams. Dėl to buvo pasmerktas mirti. Prieš mirtį jį daug kankino, o po to, po kaklu parišę girnapusę, nuskandino upėje visiems miestelio gyventojams matant. Florijono kūną upės krante rado viena našlė ir padedant miestelėnams jį palaidojo. Šalia jo kapo buvo įkurta vaikų prieglauda.

Šventasis Florijonas

Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje nuo seno tikima, kad Šv. Florijonas apsaugo nuo gaisrų. Jo skulptūros buvo statomos miestelių centruose. Ypač jų daug Žemaitijos miestuose (Plungėje, Plateliuose, Švėkšnoje ir kt.).

Šv. Florijonas laikomas susijusių su ugnimi profesijų globėju: ugniagesių, kepėjų, kalvių, metalurgų, kaminkrėčių. Taip pat buvo paskelbtas Aukštutinės Austrijos (kur gimė) ir Lenkijos Karalystės (kur atsidūrė jo palaikai) globėju. Šv. Florijono diena tradiciškai minima pagal Katalikų bažnyčios kalendorių gegužės 4 d., pagal stačiatikių – gegužės 17 d. Taip apie Šv. Florijono dieną informuoja kalendorius.

„Vikipedijos“ enciklopedijoje rašoma, kad pagal legendą Šv. Florijonas, vadovaudamas karių būriui, vienu kibiru vandens užgesino degantį kaimą. Šv. Florijono kultas atgijo XIX–XX a. ieškant globos gaisrų, katastrofų bei epidemijų atvejais. Daugelyje Europos šalių Šv. Florijono dienos proga buvo rengiamos šventės visuomenei, organizuojami ugniagesių pasirodymai.

Siekiant priminti penkių liepsnose žuvusių ugniagesių pasiaukojimą (Australijoje, 1998 m. gruodžio 2 d.) pirmą kartą viso pasaulio ugniagesių bendruomenėse 1999 m. sausio 4 d. buvo pagerbtas žuvusių ugniagesių atminimas. Vėliau buvo nutarta suderinti šią atminimo dieną su Šv. Florijono diena.

Siekiant priminti Lietuvos gyventojams apie ugniagesių pasiaukojantį darbą bei nevaldomos ugnies keliamą pavojų, ugniagesių globėjo Šv. Florijono diena minima gegužės 4 d., 2014 m. įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą.

Koplytstulpiuose

Šv. Florijono skulptūrėlė buvo dedama prie trobų pastatytuose koplytstulpiuose. Tikėta, kad jis saugo namus nuo gaisro, todėl vaizduojamas gesinantis bažnyčią bei namą. Skulptūrėlės labiau paplitusios Žemaitijoje. Jos statomos miestuose ir miesteliuose nuo gaisro ir ugnies apsisaugoti.

„Pamario“ laikraštyje rašyta:

„Naujos gaisrinės laukta 109 metus…“

Štai ką „Pamario“ laikraštis pasakojo 2020 m. rugpjūčio 24 d. Prisiminti tą įvykį paskatino ir P. Skutulo nuotrauka: daug ugniagesių tąkart sugužėjo iš visos Klaipėdos apskrities miestų ir miestelių. Visi susirinkusieji nusifotografavo prie naujoje vietoje pastatytos šv. Florijono skulptūros. 

Petro Skutulo nuotr. iš „Pamario“ archyvo

Šioj vietoj dera nuklysti į  2013 metus, kai Šilutės ugniagesiai gelbėtojai miestui paruošė dovaną – savo profesinės šventės išvakarėse jie Šilutei padovanojo Šv. Florijono skulptūrą, kurią išskobė ugniagesys gelbėtojas Stasys Šarkauskas. Talkino daug gerų žmonių. Didelio palaikymo S. Šarkauskas sulaukė iš savo kolegų ir Šilutės PGT viršininko Rimanto Mačijausko, UAB „Nemuno deltos projektai“ be jokio atlygio parengė skulptūros pastatymo projektą. Medieną skulptūrai parūpino Šilutės miškų urėdas Stepas Bairašauskas ir Kelių tarnybos viršininkas A. Jakubauskas. Ją nugabenti į ugniagesio sodybą padėjo švėkšniškis verslininkas Rimas Paulauskas. Skulptoriui talkino ir Degučių kaimo bendruomenė. Šv. Florijono skulptūrą S. Šarkauskas savo namuose, ūkiniame pastate skobė visą žiemą. Ji yra apie 4 metrų aukščio ir sveria apie 2 tonas.

Tačiau sugrįžtame į 2020 metus: 109 metus 4 mėnesius ir 4 dienas Šilutės ugniagesiai gelbėtojai laukė naujo pastato, kuris pradėtas statyti 2015 metų spalį. 2020 metų liepos 3 d. Registrų centre oficialiai įregistruotas Šilutėje pastatytas naujas modernus statinys – Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės tarnybos buveinė.

Naujais pastatas jau kuris laikas stovi ne kur toli, bet Šilutės centre, priešais evangelikų liuteronų bažnyčią, istorinės senosios gaisrinės vidiniame kieme. Tik naujasis modernus statinys dydžiu kelis kartus didesnis už senąją gaisrinę.

Naujosios Šilutės gaisrinės pastatas iškilo už pirmojo šio miesto gaisrinės pastato, pastatyto 1911 m.

Priminta ir Šilutės gaisrinės istorija. 1897 m. Šilokarčemos apskrityje buvo įsteigta savanorių gaisrininkų komanda. Dvaro savininko Hugo Šojaus dovanotame sklype 1911 m. buvo pastatytas gaisrinės pastatas. Pirmajame aukšte buvo garažas, antrajame – miesto valdyba. Gaisrininkų komandoje dirbdavo savanoriai ir brandmeisteris, komandos viršininkas. Tada ugniagesiai turėjo vieną rankinį siurblį ir keturis arklius.

Naujoji gaisrinė yra erdvi, moderni, turi 4 garažus, dvi automobilių plovyklas, kitų būtinų patalpų, o už pastato – nedidelė krepšinio aikštelė su vienu stovu: bus kur pasimankštinti laisvu laiku. Kiemas – erdvus, išklotas trinkelėmis. Naujo Šilutės gaisrinės pastato laukta 109 metus 4 mėnesius ir 4 dienas…

„Statėm, statėm ir pastatėm…“ – sakė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis apie naujos gaisrinės beveik 5 metus trukusią statybą, padėkos žodžių skyrė visiems, kurių rūpesčiu šių įkurtuvių sulaukta.

Šilutės šv. Kryžiaus katalikų parapijos klebonas Remigijus Saunorius pašventino naująją gaisrinę.