Suvienodinama motinystės išmokos mokėjimo trukmė

Motinystės išmoka bus mokama keturis mėnesius, nepriklausomai nuo nėštumo savaitės, kurią gimė kūdikis, nuo to, ar kūdikis išgyveno, taip pat nuo to, ar moteris iki gimdymo pasinaudojo nėštumo ir gimdymo atostogomis. Tokiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktiems Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pokyčiams antradienį pritarė Seimas, o pokyčiai įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.

Be kita ko, pritarta, kad ilgesnė motinystės išmokos mokėjimo trukmė būtų nustatoma naujagimio globėjui – išmoka bus mokama nuo globos nustatymo dienos iki kūdikiui sueis 126 dienos.

Motinystės išmoka ir toliau visus keturis mėnesius bus mokama 100 proc. buvusio atlyginimo „į rankas“ dydžio.

Kaip ir šiuo metu, komplikuoto gimdymo ar daugiau nei vieno vaiko gimimo atvejais motinystės išmoka bus mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.

„Siekiame užtikrinti, kad visos moterys turėtų vienodas socialines garantijas po gimdymo – nepriklausomai nuo nėštumo savaitės, kūdikio sveikatos būklės ar to, ar iki gimdymo buvo pasinaudota nėštumo ir gimdymo atostogomis. Gimdymo pasekmės moters fizinei ir emocinei sveikatai išlieka visais atvejais, todėl svarbu suteikti pakankamai laiko atsigauti ir užtikrinti finansinį saugumą“, – sako laikinai pareigas einanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Kam taikoma ilgesnė motinystės išmokos trukmė? 

Suvienodinus motinystės išmokos mokėjimo trukmę, ilgesnės trukmės motinystės išmoka bus mokama tokiais atvejais:

1) moterims iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojusioms teise į nėštumo ir gimdymo atostogas. Šiuo metu motinystės išmoka gaunama tik už 56 kalendorines dienas po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimsta daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų;

2) moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, kai kūdikis neišgyvena 28 parų. Šiuo metu motinystės išmoka gaunama tik už 28 kalendorines dienas, komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimsta daugiau negu vienas vaikas – už 42 kalendorines dienas;

3) moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę negyvą vaiką. Šiuo metu motinystės išmoka gaunama tik už 28 kalendorines dienas.

4) asmenims, paskirtiems naujagimio globėjais. Šiuo metu motinystės išmoka mokama iki kūdikiui sueis 70 dienų.

Dirbančioms po gimdymo – daugiau socialinių garantijų 

Taip pat nustatyta, kad gimus negyvam kūdikiui arba kūdikiui mirus motinystės išmokos gavimo laikotarpiu, motinystės išmoka bus mokama neatsižvelgiant į moters gaunamas darbo pajamas.

Tai reiškia, kad gimus negyvam kūdikiui arba kūdikiui mirus motinystės išmokos gavimo laikotarpiu ir moteriai nusprendus anksčiau grįžti į darbą, jai nereikės grąžinti dalies jau išmokėtos motinystės išmokos.

Dėl sunkios negalios šeimos nepraras dalies vaiko priežiūros išmokos 

Įstatymo pakeitimu taip pat numatyta daugiau lankstumo šeimoms, kuriose vienas iš tėvų dėl sunkios negalios negali pasinaudoti jam priklausančiais neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais. Tokiais atvejais teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių laikotarpį galės įgyti kitas vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas.

Pokyčiai taip pat palies situacijas, kai vaiko globėju paskirtas tik vienas asmuo – jam užtikrinama teisė į papildomą 2 mėnesių vaiko priežiūros išmokos laikotarpį.

Šie pokyčiai padės užtikrinti didesnį finansinį saugumą šeimoms, susiduriančioms su sudėtingomis sveikatos ar socialinėmis aplinkybėmis, bei geriau atlieps vaiko interesus.

Naujas teisinis reguliavimas įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl vaiko priežiūros išmokos už papildomą 2 mėnesių laikotarpį mokėjimo, kurios įsigalioja nuo pakeitimų priėmimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite