Susižalojus plikledžiu einant į darbą

pakeliui į darbąŠalčiams sukausčius kelius ir šaligatvius, kasmet fiksuojama vis daugiau nelaimingų atsitikimų. Darbuotojai patiria traumų vykdami į darbą ar grįždami iš jo. Dažniausios priežastys – slidūs, netinkamai prižiūrėti keliai, šaligatviai ar laiptai, taip pat staigūs oro sąlygų pokyčiai. 

Bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių ir šaligatvių valymą bei priežiūrą organizuoja seniūnijos, o praeivių saugumą prie pastatų privalo užtikrinti jų savininkai ar nuomininkai. Tuo pat metu Valstybinė darbo inspekcija primena, kad žiemos keliamus pavojus būtina vertinti ir kiekvienoje darbovietėje – ypač atkreipiant dėmesį į judėjimo kelių slidumą įmonių teritorijose.

„Plikledis – tai rizika, kurią dažnai nuvertiname, nes judėjimas į darbą atrodo kasdienė ir savaime suprantama veikla. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu sąmoningai pasirūpinti savo saugumu ir pasirinkti tinkamas prevencines priemones“, – sako Rita Zubkevičiūtė, Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Kaip sumažinti traumų riziką?

Kritimų ir paslydimų riziką galima reikšmingai sumažinti:

  • avint patogią avalynę su gruoblėtu, neslystančiu padu;
  • naudojant specialias priemones – antbačius ar tinklelius, skirtus saugiai vaikščioti ledu ar esant plikšalai;
  • tamsoje segint atšvaitus, ypač einant per važiuojamąją kelio dalį.

Slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias gerokai pailgėja, todėl atšvaitus seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau ir gali laiku sureaguoti.

„Atšvaitas – tai paprasta, bet gyvybiškai svarbi priemonė. Jis gali tapti esminiu skirtumu tarp saugaus kelio ir skaudaus incidento“, – pabrėžia R. Zubkevičiūtė.

Jei nelaimingas atsitikimas vis dėlto įvyko

VDI primena, kad visi nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo privalo būti ištirti nustatyta tvarka, užpildant Nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo aktą (forma N-2).

Tik pateikus N-2 formos aktą VDI teritoriniam skyriui ir jam patikrinus dokumentus bei perdavus juos „Sodrai“, nukentėjęs darbuotojas gauna ligos išmoką. Nedarbingumas tokiu atveju apmokamas nuo pirmos dienos iš privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų lėšų.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatais.

Pagrindiniai veiksmai tiriant nelaimingą atsitikimą

Nukentėjęs darbuotojas (jeigu pajėgia) arba įvykį matęs asmuo nedelsdamas praneša darbdaviui, padalinio vadovui ar DSS specialistui.

Įmonės vadovo įsakymu sudaroma dvišalė tyrimo komisija.

Komisija kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl pažymos apie traumos sunkumą.

Gaunamas nukentėjusiojo paaiškinimas.

Užpildomas N-2 formos aktas.

Užbaigus tyrimą, vienas N-2 formos akto egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai lieka įmonėje.

Po vieną egzempliorių darbdavys pateikia: VDI teritoriniam skyriui (kartu su reikiamais dokumentais) ir nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui.

„Svarbu ne tik išvengti traumų, bet ir žinoti savo teises. Tinkamai atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas užtikrina darbuotojo socialines garantijas“, – akcentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Darbo inspekcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Labai šaltą sausį Šilutei teko ypač daug saulėtų dienų

Meteo.lt skelbia, jog sausis buvo labai šaltas ir saulėtas. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,2 °C. Tai – septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m. Šalčiausias sausis buvo 1987 m. (-15,1 °C). Paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį, -10,3 °C. Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po -10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po -6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra +3,7 °C registruota sausio 2 d. Klaipėdoje, žemiausia – 30,1 laipsnio šalčio sausio 31 d.

Pareigūnė padėjo sulaikyti neblaivų vairuotoją

policija skelbia

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 2-4 dienomis sugadinus spyną buvo patekta į malkinę Melioracijos g., Šilutėje, pavogta žoliapjovė, trimeris bei dviratis, kurie priklauso moteriai, gim. 1984 m. Nuostolis 1070 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 4 d. popietę V. Kudirkos g., Šilutėje, atliekant vyro, gim. 1981 m., apžiūrą, kišenėje rastas medicininis švirkštas su galimai narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vidurnaktį Rūgalių k., Kintų sen., pastebėtas automobilis ,,Volkswagen“, kurį galimai vairavo neblaivi (3,02 prom.) moteris,

Lietuvos bankas išleidžia monetas pagalbos tarnyboms ir šalies energetinei nepriklausomybei

Lietuvos bankas išleis kolekcinę monetą „112“, skirtą greitosios medicinos pagalbos, policijos ir ugniagesių tarnyboms pagerbti, bei proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Jos paskelbtos oficialiomis mokėjimo priemonėmis. 20 eurų nominalo sidabrinė moneta „112“ į apyvartą bus išleista 2026 m. vasario 19 d., o išankstinis pardavimas prasidės vasario 11 d. Jos tiražas – 2 500 vnt. Moneta yra netradicinės formos – lygiašonė trapecija su skirtingai užapvalintais kampais. Monetos reverse įamžintas tarnybų ženklas – įspėjamoji šviesos signalizacija. Ji perteikia gebėjimą greitai ir

Pensijų kaupimo reforma: pirmąjį mėnesį užregistruoti sprendimai

milijonieriais

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą. Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4868 dalyviai. Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7162 žmonės. Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5251 euras. 17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei

Taip pat skaitykite