Lietuvoje prasidėjo ligų sezonas. Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją – būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Tai reiškia, kad jie rizikuoja prarasti teisę į išmokas, kurios jiems priklauso.

Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. spalį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų rugsėjį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.

38 tūkstančiai žmonių dar nesikreipė dėl išmokų

Apie 38 tūkst. žmonių, turėjusių išduotus nedarbingumo pažymėjimus, dar nesikreipė į „Sodrą“ dėl ligos išmokos. Nuo pažymėjimų pabaigos dar nepraėjo 12 mėnesių, tad jie vis dar turi galimybę pateikti prašymą ir gauti ligos išmoką.

Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką. Ji neskiriama, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų. Vis dėlto dalis žmonių netenka priklausančių išmokų tik dėl to, kad laiku nepateikia prašymo.

Šiuo metu neišmokėtų ligos išmokų suma viršija 4 mln. eurų.

Susirgę pirmiausia kreipkitės į gydytoją

Pagrindas skirti ligos išmoką – gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl susirgus ar slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą. 

Nuo rugsėjo vidurio Lietuvoje prasidėjo padidėjusio sergamumo laikotarpis – gripo, peršalimo ir COVID-19 atvejų skaičius viršijo nustatytą ribą. Tai reiškia, kad susirgę šiomis ligomis gyventojai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą neišeidami iš namų – užtenka nuotolinės konsultacijos su šeimos gydytoju.

Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Jei prireiktų tiesioginės apžiūros, gydytojas nuspręs tai padaryti kontaktinės konsultacijos metu.

Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų. Dėl kitų sveikatos problemų nedarbingumo pažymėjimai išduodami įprasta tvarka.

Padidėjusio sergamumo laikotarpiai nustatomi pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamus duomenis.

Ko reikia, kad būtų skirta ligos išmoka?

Ligos išmoka gali būti skiriama, jei žmogus turi bent 3 mėnesių stažą per pastaruosius metus arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus ir dėl jos kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Jei žmogus yra pateikęs prašymą ligos išmokai skirti, priskaičiuota suma bus automatiškai pervedama į nurodytą asmeninę sąskaitą.

Kokio dydžio ligos išmoką gausiu?

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. 

Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. rugsėjį, vertinamos gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos. Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 51 euras. Ligos išmoka vidutiniškai mokama beveik 10 dienų. 

Ar gausiu ligos išmoką, jei dirbu savarankiškai?

Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas.

Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą rugsėjį tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2026 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus.

Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

Kaip ir kiti apdraustieji, savarankiškai dirbantys turi būti įgiję stažą ligos išmokai gauti – ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą spalio mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už rugsėjį.

Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, jei jie sumokėjo ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikė SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį. Tai galioja tiems, kurie už praėjusį mėnesį įmokų nemokėjo, nes buvo nedarbingi, gavo socialinio draudimo išmokas arba veiklą pradėjo tik tą patį mėnesį.

„Sodros“ inf.