Susipažinkite su naujais dekoratyvių laukinių augalų, kiminų, nendrių, miško paklotės naudojimo, ganymo miške reikalavimais

Aplinkos ministras patvirtino naujai išdėstytą Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą. Daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių bus draudžiama skinti, rauti ar išsikasti  siekiant sumažinti galimą žalą jų  vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.

Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų sąrašas papildytas gegužraibinių šeimos (Orchidaceae) augalais: nuo šiol juos draudžiama skinti ir išsikasti. Šių dekoratyvių laukinių augalų skynimas žydėjimo metu mažina augalų populiacijos gausumą. Kai kurios gegužraibinių šeimos  rūšys, kurios neįtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, nėra dažnos ir plačiai paplitusios, populiacijos nėra labai gausios, todėl šiuos augalus renkant, skinant ar išsikasant padaroma žala vietinėms jų populiacijoms.

Taip pat draudžiama skinti, rauti ar išsikasti vandens lelijas, visų rūšių šilagėles, miškines lelijas, lieknąsias plukes, didžiažiedes rusmenes, visų rūšių pataisinių šeimos augalus. Į sąrašą įrašytas meškinis česnakas – jį, kaip ir paprastuosius burbulius ir pavasarines raktažoles, leidžiama skinti, bet draudžiama išsikasti ar išsirauti. Atkreiptinas dėmesys, kad kasant ar skinant žolinius laukinius augalus, privaloma palikti pusę nepažeistų augalų sąžalyno.

Taip pat pakeistas terminas, kada leidžiama pjauti nendres vandens telkiniuose. Tai bus leidžiama daryti nuo lapkričio 1 d. iki kovo 14 d. (iki šiol šis terminas buvo – nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 18 d.). Nendres bus galima pjauti ir kitais laikotarpiais, kai tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba vykdant gamtotvarkos darbus, numatytus saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose. Naujoje tvarkoje patikslinti atvejai, kada galima imti gyvąją miško paklotę (kerpes ir samanas) valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Tam reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas.

Tvarkos apraše nustatomos vienodos ūkinių gyvūnų ganymo valstybinėje ir privačioje miško žemėje sąlygos – juos ganyti leidžiama vyresniuose kaip 20 metų medynuose arba mišku neapaugusioje miško žemėje (išskyrus miško medelynus, kirtavietes). Ganyti gyvūnus valstybinėje miško žemėje leidžiama gavus miško valdytojo sutikimą, privačioje miško žemėje – gavus miško savininko ar valdytojo sutikimą, o saugomose teritorijose – ir saugomos teritorijos direkcijos sutikimą.

Reglamentuotas ir kiminų (dar vadinamų baltosiomis ar durpinėmis samanomis) paėmimas. Kiminus pelkėse ir šaltinynuose galima naudoti ūkiniams tikslams (pavyzdžiui, statybai, pastatams sandarinti) ardant pelkių ir apypelkių augalinę dangą tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą pritarti planuojamai ūkinei veiklai.

Valstybinėje žemėje sulą leisti galima iš medžių, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 20 cm (skersmuo matuojamas 130 cm aukštyje). Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui leidžiama sulą leisti ir iš plonesnių medžių. Skylės sulai leisti turi būti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, o skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 20 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniais kaiščiais.

Leidžiant sulą privačioje žemėje reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas, valstybiniuose miškuose žemės valdytojo sutikimas nereikalingas tik tuomet, kai sula leidžiama asmeniniams ar šeimos poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis.  Gamtos ir žmogaus balansas Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Taip pat skaitykite