Galvijų supirkėjų siūlomos kainos priklauso ne tik nuo gyvulio svorio, bet ir nuo gan keistų reikalavimų.

Laikraščiuose mirga galvijų supirkėjų skelbimai, pasipuošę skambiomis antraštėmis: brangiai perka veršelius, telyčias, bulius, mėsinius ir ekologinius. Supirkėjai reklamuojasi, kad dirba be tarpininkų, atsiskaito iš anksto, sveria tiksliomis svarstyklėmis, patys pasiima, o kai kurie net dirba be poilsio dienų. Ūkininkai turėtų būti atidūs, mat pardavimas gali būti ne toks jau sėkmingas ar net apkarsti dėl netinkamai sutvarkytų dokumentų.

50 eurų už veršiuką
Į „Pamario“ laikraščio redakciją kreipėsi Lumpėnų seniūnijos kaimo gyventoja Janina K. (redakcijai žinomas tikras vardas ir pavardė). Skaitytoja pasiskundė, kad galvijų supirkėjai iš jos per pigiai nupirko veršelį ir vėlavo išrašyti pirkimo važtaraštį. Jo reikia, kad parduotą gyvulį būtų galima išbraukti iš ūkyje turimų galvijų sąrašo. Tai padaryti reikia per 7 darbo dienas po pardavimo.
Artėjo diena, kai turėjo būti tikrinamas Janinos K. ūkis, o dėl supirkėjų vėlavimo atsiskaityti moteris negalėjo išbraukti iš apskaitos parduoto veršiuko. Jai net grėsė bauda už tai, kad veršelis parduotas, bet jis vis dar yra jos ūkio įskaitoje. Jeigu supirkėjai išrašo važtaraštį, parduotą gyvulį galima laiku išbraukti iš apskaitos.
Moters artimieji paskambino nesąžiningiems pardavėjams ir pasakė, kad, už veršelį nesumokėjus kaip pridera ir neatvežus važtaraščio, tai būsią paviešinta „Pamario“ laikraštyje. Penktadienį nuvykę į minėtos moters sodybą, išgirdome naujienų: po skambučio supirkėjai vis dėlto atvyko, atsiprašė ir sumokėjo papildomai. Janinos K. teigimu, už 80 kg sveriantį veršiuką supirkėjai jai buvo sumokėję viso labo 50 eurų, atvykę pridėjo dar 20 eurų ir… saldainių dėžutę.
Svarbu žinoti
Janina K. sakė, kad veršiuką parduoti sugalvojo, kai prisireikė pinigų. Tik prieš kelias dienas iš ligoninės grįžusi moteris turėjo nusipirkti vaistų. Moteris pasakojo, kad po veršiuką parduoda kasmet. Anksčiau supirkėjai rūpesčių nesukeldavę: ir normaliai sumokėdavę, ir dokumentus pateikdavę. Šiemet nepasisekė. Moteris įsitikinusi, kad ją galbūt apgavo.
Ką turėtų žinoti žmonės, kurie parduoda gyvulius? „Jeigu žmonės parduotų galvijų neišbraukia iš turimų apskaitos, ši informacija kurį laiką būna netiksli, tikslūs duomenys vėluoja. Parduodami gyvulius, žmonės iš supirkėjų turi reikalauti pardavimo važtaraščio bei sąskaitos faktūros. Kai kurie pardavėjai teisinasi, kad nieko apie tai nežino ar pamiršo. Minėtų dokumentų reikia, kad gyvulys būtų teisėtai išbrauktas iš apskaitos. Tai būtina padaryti, kad nekiltų bėdų ūkio tikrinimo metu. Patikrinimai vykdomi pagal rizikos analizę, atsitiktine tvarka arba jei ankščiau ūkyje užfiksuota pažeidimų“, – sakė Pagėgių pasienio veterinarijos posto vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Romualda Šulcienė.
Kas aiškėja?
Janina K. sakė, kad šiuo metu laiko septynias karves. Niekur nedirbanti moteris neslėpė, jog galvijų supirkėjai siūlo vis mažesnes kainas. Paaugintus veršelius esą supirktų ir geresnėmis kainomis, bet ji neturi pinigų geresniems pašarams.
„Gerai, kad supirkėjus viešumas pagrąsino, tai atvažiavo greitai atsiprašyti ir tinkamai atsiskaityti. Aš buvau ligoninėje, kai jie atvažiavo ir pasiėmė veršiuką. Supirkėjai nesismulkina: pasiūlo mažą kainą ir sako, jeigu netinka, galite neparduoti. Sąlygų nuvežti kitur, kur superka brangiau, neturime, tai tenka parduoti už tokias kainas, kokias pasiūlo,“ – sakė Janina K.
Mums susisiekus su minėtais supirkėjais ir pasiūlius parduoti analogišką 5 savaičių 80 kg sveriantį pieninį veršiuką, atsiliepusi moteris pasiūlė 1,9 euro už kilogramą. Bet pridūrė, kad tokią kainą mokėtų tik už nepasišiaušusio kailio, be ragų ir nepilvotą veršiuką. Taip išeina, kad Janina K. veršelį pardavė už 70 eurų, nors supirkėjai mums jį įvertino 152 eurais?

Simonas SKUTULAS