Suomijos bibliotekose – jaukios erdvės lankytojų poreikiams

Didelės erdvės Helsinkio centrinėje bibliotekoje.

Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos, Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkių lankėsi Suomijos bibliotekose, jų padaliniuose ir kitose įstaigose, teikiančiose kultūros, švietimo, skaitmeninio raštingumo bei kitas paslaugas. Projekto metu tobulintos edukacinių programų rengimo ir vykdymo kompetencijos, domėtasi  neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, semtasi patirties stebint skandinavišką bibliotekinės veiklos modelį.

Pirmąją kelionės dieną

Lankytasi Helsinkio universiteto bibliotekoje, kuri atvira ne tik studentams, bet ir kitiems lankytojams. Paslaugos bibliotekoje ir nuotoliniu būdu teikiamos tarptautinei akademinei bendruomenei, susidedančiai iš daugiau kaip 50 tūkst. studentų. Universiteto biblioteką sudaro 4 padaliniai ir du mokymo centrai.

Toliau keliavome į istorinio neoklasikinio pastato unikalumą išsaugojusią Suomijos nacionalinę biblioteką, kuri atsakinga už kultūros paveldo saugojimą ir yra svarbiausia mokslinių tyrimų biblioteka šalyje.

Malonų įspūdį paliko ekskursija po Iso Omenos biblioteką, kur sužavėjo lankytojams pritaikytos jaukios erdvės. Čia galima ne tik skaityti, bet ir savarankiškai ar su bibliotekininko pagalba mokytis, ką nori daryti ar kurti. Lankytojų patogumui – kompiuteriai, 3D spausdintuvai, skeneris, laminavimo aparatas, įrenginys užrašams ir piešiniams spausdinti ant marškinėlių, ženklelių gaminimo aparatas, siuvimo mašina ir kt.

Lippulaivos bibliotekoje patogu lankytojams.

Lippulaivos biblioteka dideliame prekybos centre atidaryta kovo 31 d. Kuriant šią biblioteką aktyviai įtrauka vietos bendruomenė, kurios poreikiams ir pritaikytos įvairios paslaugos. Įrengta jaunimo erdvė, bendruomeninė virtuvė, kūrybos erdvė, vietos vaikams žaisti bei vartyti knygutes. Šioje bibliotekoje kiekvienas jaučiasi tarsi namuose.

Biblioteka – imigrantams

Tamperės miesto bibliotekoje mobilumo vizito dalyviams papasakota apie paslaugas imigrantams. Suomijoje bibliotekos yra tarpininkės žmonėms, atvykusiems iš Rytų bei Afrikos, mokantis suomių ar anglų kalbos, ieškant darbo, sprendžiant įvairius buitinius reikalus, integruojantis į visuomenę. Kalbų kavinė yra tradicinė bibliotekų paslauga, kurią teikti padeda savanoriai. Jie bendrauja su imigrantais suomiškai, supažindina juos su suomių kultūra. Svarbiausia yra bendrauti vietos kalba, jie gali nemokėti rašyti ar skaityti suomiškai, bet kalbėti moka.

Bibliotekoje konsultacijas imigrantams teikia ne tik bibliotekininkas, bet ir įvairių tarnybų ar įstaigų atstovai. Beje, Tamperės centrinė biblioteka dar žinoma kaip Metso biblioteka dėl savo panašumo į paukštį, kai žiūrima į pastatą iš viršaus. Interjeras išsiskiria natūraliomis medžiagomis, gamtai būdingomis neutraliomis spalvomis.

Čia įsikūręs ir kolektyvinis garažas, kūrybinė erdvė bei Metso muzikos skyrius, kur užsiregistravę lankytojai gali ateiti ir naudodamiesi įvairiais instrumentais kurti muziką, ją įsirašyti.

Edukacinė veikla

Sampolos bibliotekos auditorijoje vyko susitikimas su suaugusiųjų švietimo centro specialistais. Papasakoję apie vykdomas edukacines veiklas, jie bibliotekininkių grupei skyrė užduotį. Reikėjo iš pateiktų medžiagų sukurti atviruką, parašyti linkėjimą ir įdėjus į voką užrašyti gavėjo adresą.

Iš Sampolos pėsčiomis keliavome į Mukanetti, kur teikiama savanoriška kompiuterinio raštingumo paslauga senjorams. Pensinio amžiaus sulaukę žmonės savanorystės pagrindais moko savo bendraamžius naudotis planšetėmis, telefonais, kompiuteriais, atsako į klausimus, susijusius su šiuolaikinėmis technologijomis, taip mažindami skaitmeninio raštingumo atskirtį.

Lankėmės ir Turku mieste, kuris iki pat XIX a. buvo šalies sostinė. 1812 m., šaliai patekus Rusijos įtakon, sostinė perkelta į Helsinkį. Turku miestas šiandien vis dar sulaukia turistų ir vietinių žmonių dėmesio. Užsukome į Turku biblioteką, turinčią 12 padalinių ir dvi mobilias bibliotekas. Biblioteka yra regiono bibliotekų metodinis centras. Pagrindinė biblioteka turi keletą renginių ir parodų erdvių, daug skaitymo vietų, o jos padaliniai funkcionuoja ne tik kaip bibliotekos, bet ir kaip bendruomenių centrai. Turku miesto biblioteka teikia su muzika susijusias paslaugas (skolina instrumentus, perrašo įrašus ir t. t.).

Erdvės skirtos bendrauti

Paskutinę kelionės dieną Helsinkio centrinėje bibliotekoje Oodi mus pasitiko pedagoginės informacijos specialistė Riikka Leskinen, pristačiusi pranešimą apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Šios bibliotekos projektų vadovas Antii Sauli kalbėjo apie Helsinkio miesto biblioteką, kurios įspūdingas dizainas primena gyvenamą tiltą. Nustebino tai, kad knygas čia skirsto ir į reikiamas vietas nuveža robotai. Plečiant viešąsias zonas, Oodi bibliotekoje įrengtas kino teatras, įrašų studija, parodų salės, bendruomenės renginių zona, kavinė, restoranas.

Ši moderni biblioteka, stebinanti didžiulėmis erdvėmis, labiau skirta bendrauti, nes tik bendraudami žmonės kuria naujas idėjas, keičiasi nuomonėmis, tvirtina tarpusavio ryšius.

Visos didžiosios Suomijos bibliotekos turi bibliobusus, kurie pristato knygas bei teikia kitas bibliotekines paslaugas pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį iš vienos vietos į kitą, nes gyventojai turi gauti bibliotekų paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Suomijos bibliotekose vyrauja savitarnos sistema, populiarios e. knygos ir kitos el. priemonės, dirbama su imigrantais. Visos šios Skandinavijos šalies bibliotekos integruotos į bendruomenės lankomiausias vietas, jos yra modernios, gausiai aprūpintos dokumentų fondais. Svarbu, kad jos gali pasiūlyti ne tik prieigą prie informacijos, bet ir jaukias erdves bendrauti bei pačios skatinti diskusijas, į kurias įsiklausius kuriamos naujos paslaugos, įgyvendinamos lankytojams aktualios idėjos.

Projektą administruojanti organizacija – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Erasmus +“ programos lėšomis.

Žaneta Jokužytė,

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė

#EPALE #AdultLearning #Erasmus

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite