Sueigos pas M. Jankų tradicija tęsiasi

Tolumoje griaudėjantis perkūnas, artėjantys tamsūs lietaus debesys ir tvankus vasaros karštis – tokios oro sąlygos šiemet sutiko sueigos pas Martyną Jankų dalyvius. Blogo oro nepabūgo Vydūno draugijos nariai, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ nariai, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė docentė daktarė Silva Pocytė, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas docentas daktaras Vaclys Bagdonavičius bei kiti garbingi svečiai, ko gero, kasmet nepraleidžiantys šios, jau gražia tradicija tapusios, sueigos.

S. Pocytė pasakojo apie šio krašto praeitį

S. Pocytė pasakojo apie šio krašto praeitį

Vydūno draugijos nariai traukia giesmę.

Vydūno draugijos nariai traukia giesmę.

Tradicinis renginys
Gausiai susirinkę renginio dalyviai susitiko Bitėnų kapinėse. Čia tylos minute buvo pagerbti Mažosios Lietuvos krašto šviesuoliai – M. Jankus ir Jonas Vanagaitis. Jų amžinojo poilsio vietos netruko atgyti nuo čia atvežtų gėlių margumo.
„Pagerbdami Bitėnų kapinėse amžinojo poilsio atgulusias garsias asmenybes, mes pagerbiame visus tuos, kurie šiame krašte gyveno, kūrė, kurių likimas nepagailėjo ir nusviedė toli nuo namų. Kad ir kur jie pateko, savo širdimis visuomet buvo su savo gimtaisiais namais – šiuo kraštu “, – iškilmių metu kalbėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė docentė daktarė S. Pocytė.
Po pagerbimo ceremonijos vydūniečiai aplankė ir garsaus filosofo, rašytojo bei kultūros veikėjo Vydūno kapą. Kai kurie draugijos nariai neslėpė pasipiktinimo dėl Vydūnui skirto ąžuoliuko persodinimo. Anksčiau jis augo greta šio žymaus šviesuolio amžinojo poilsio vietos. Rambyno regioninio parko direkcijos vadovės iniciatyva jis buvo persodintas tiesiog prie kapinių tvoros…
Vydūno draugijos nariai, sustoję prie kapo, užtraukė giesmę. Bevaikštinėdami po kapines jie džiaugėsi, kad šiandien čia viskas gražu ir sutvarkyta. Jei prieš 25 m. čia nebūtų įvykusi respublikinė talka, kažin ar Mažosios Lietuvos krašto šviesuoliai būtų atgulę amžinojo poilsio tokioje ramioje, įspūdingo kraštovaizdžio vietoje.
Kol iškilmės Bitėnų kapinėse pasibaigė, gerokai įsilijo. Sueigos dalyviai susirinko M. Jankaus muziejaus kieme atstatytos klėtės palėpėje. „Noriu padėkoti visiems čia atvykusiems. Be gerų norų ir paramos tokie renginiai turbūt neįvyktų. Sueiga pas M. Jankų – tradicinis, rimtas, mūsų kraštą reprezentuojantis renginys“, – gausiai susirinkusius svečius sveikino muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Pristatė naują leidinį
Pliaupiant smarkiam lietui ir griaudint perkūnijai, S. Pocytės studentė Eglė Budrytė skaitė pranešimą „Jono Vanagaičio politinės ir kultūrinės veiklos aspektai iki Pirmojo pasaulinio karo (1941 m.)“. Po jo pati Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė pratęsė pasakojimą apie J. Vanagaitį, pasidalindama iki šiol mažai kam girdėtais faktais ir istorijomis iš jo atsiminimų rankraščių. V. Bagdonavičius pristatė pranešimą „Mažosios Lietuvos panteonui 25-eri“.
Nemažo renginio dalyvių dėmesio sulaukė „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno pristatymas“. Šio leidinio rengimo grupės vadėja Danutė Valentukevičienė vieną egzempliorių iškilmingai įteikė M. Jankaus muziejaus direktorei L. Burzdžiuvienei. Po pristatymo enciklopedinius žinynus galėjo įsigyti visi norintys.
Jį išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras kartu su Šiaurės Amerikoje veikiančiu Mažosios Lietuvos fondu. Knyga skirta Mažajai Lietuvai, gražiais pasiekimais ir skaudžiais netekimais paženklintam kraštui. Leidėjai nemažai vietos skyrė ir Pagėgių kraštui, jo istorijai, ekonomikai, kultūrai, švietimui.
Žodyno rengimą globojo Mažosios Lietuvos Fondo pirmininkas Vilius Algirdas Trumpjonas, jam mirus – prof. Jurgis Arvydas Anysas, gyvenantis Čikagoje. Žinyno turinį formavo Redakcinė kolegija, vadovaujama jos vyriausiojo redaktoriaus dr. V. Bagdonavičiaus bei Redakcinės kolegijos prezidento prof. Zigmo Zinkevičiaus. Redakcinėje kolegijoje sėkmingai darbavosi Antanas Račis, Algirdas Matulevičius, D. Valentukevičienė, Vytautas Kaltenis, Vytautas Gocentas ir kiti.

Naujoje M. Jankaus muziejaus klėtyje.

Naujoje M. Jankaus muziejaus klėtyje.

Paveikslų sodas gausėja
Po oficialios renginio dalies susirinkusieji svečiai tradiciškai patraukė į paveikslų sodą. Čia juos pasitiko jaunųjų dailininkų plenero dalyviai. Linksmi vaikų pasakojimai apie jų pačių sukurtus paveikslus išspaudė šypseną net pačių rimčiausių žiūrovų veiduose. Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio paramos ir labdaros fondo dėka vaikai ne tik ilsėjosi stovykloje, bet ir keliavo po apylinkes, aplankė įžymias šio krašto vietas.
Jaunųjų dailininkų pleneras organizuojamas jau 9 m. iš eilės. Šiemet jame dalyvavo 9 vaikai.
„Jaunųjų dailininkų plenerai organizuojami tam, kad vaikai geriau pažintų Mažąją Lietuvą. Šis kraštas išsiskiria ne tik savo gražiomis vietomis, bet ir čia kilusiomis iškiliomis asmenybėmis. Nuo pat pradžių vaikų plenero idėja buvo skirta tam, kad vaikai gerai praleistų laiką ir praturtintų savo žinias. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šios gražios idėjos ir tikiuosi, jog ji nenutrūks ir bus įgyvendinta dar ne vienerius metus“ – sakė K. Komskis.
Mažiesiems pristačius savo darbus, svečiai apžiūrėjo ir profesionalių dailininkų plenero „Mažosios Lietuvos ženklai“ darbus. M. Jankaus muziejaus paveikslų sodą šiemet papildė 5 dailininkų darbai. Paveikslus tapė vilnietė Kristina Daniūnaitė, kaunietė Sofija Rickevičiūtė bei klaipėdiškiai Algimantas Ramanauskas, Arvydas Karvelis ir Ernestas Žvaigždinas.
Tradiciškai renginio pabaigoje kantriausių renginio dalyvių laukė koncertas. Šiemet klausytojų ausis pamalonino styginis kvartetas „Musica Libera“. Jie atliko ne tik klasikinio stiliaus, bet ir populiariosios šiuolaikinės ir net roko stiliaus muzikos kūrinius.

Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė pristato plenerų dalyvių darbus.

Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė pristato plenerų dalyvių darbus.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite