Subsidijų įsigyjantiems elektromobilį dar liko 2,7 mln. eurų

Daugiau kaip 650 gyventojų, šiemet įsigijusių elektromobilius, pateikė paraišką gauti kompensaciją iš Klimato kaitos programos. Tam  numatyta 5 mln. eurų, o prašoma paramos suma siekia tik 2,2 mln. eurų – 2, 7 mln. eurų dar liko nepanaudota. Aplinkos ministerija kviečia būti aktyvesniems, keisti taršų automobilį į draugiškesnį aplinkai varomą elektra ir gauti  2,5-6 tūkst. eurų subsidiją.

Numatytas kompensacinės išmokos dydis vienam gyventojui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2,5 tūkst. eurų, už įsigytą naują elektromobilį – 5 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę. Tai reiškia, jog už keičiamą seną automobilį į elektromobilį kompensacija gali siekti iki 6 tūkst. eurų.

Paraiškos subsidijoms gauti priimamos per APVIS informacinę sistemą (https://apvis.apva.lt/). Kvietimas galioja iki gruodžio 31 d. arba iki tol, kol pakaks numatytųjų lėšų.

Paraiškų skaičius jau viršijo per visus praėjusius metus gautų prašymų skaičių. Beveik 470 gyventojų prašo kompensacijos už įsigytus naudotus elektromobilius, o daugiau kaip 180 gyventojų – už naujus elektromobilius.

„Regitros“ duomenimis, rugsėjo 1 d. Lietuvoje tik elektra varomų lengvųjų automobilių iš viso yra registruoti 3585, daugiausiai didžiuosiuose šalies miestuose. Vien Vilniuje – 1788 (rajone papildomai 222), Kaune – 382 (rajone papildomai 168), Klaipėdoje – 177 (rajone papildomai 103).

Analizuojant pastarųjų metų tendencijas matyti, jog kasmet tik elektra varomų lengvųjų automobilių Lietuvos keliuose daugėja: 2015 m. pabaigoje jų iš viso buvo registruota 164, 2016 m. – 353, 2017 m. – 621, 2018 m. – 970, 2019 m. – 1397, o 2020 m. – 2496.

Tarp pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų tik elektra varomų automobilių, t. y. naujų arba įvežtų iš užsienio, daugiau yra naudotų nei naujų. Šiemet per 8 mėn. šie skaičiai atitinkamai siekė 700 ir 470.

pamarys.eu pagal aplinkos ministerijos inf. 


 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis.  Gamtos ir žmogaus balansas Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Taip pat skaitykite