Studijos, po kurių nereikia ieškoti darbo: kuo jaunimą traukia Lietuvos karo akademija

Stabilus profesinis kelias, finansinis užtikrintumas studijų metu, tarptautinės galimybės ir lyderystės ugdymas – tai tik dalis priežasčių, kodėl jaunuoliai renkasi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (LKA). Per daugiau nei tris dešimtmečius akademija parengė daugiau nei 2800 Lietuvos kariuomenės karininkų, o šiandien ją renkasi tie, kurie ieško ne tik aukštojo mokslo diplomo, bet ir aiškios krypties ateičiai.

„Sėkmingai vystant Nacionalinę diviziją ir vykdant Lietuvos kariuomenės modernizavimą, mums reikia ne tik gerai pasirengusių specialistų – reikia žmonių, gebančių priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis ir rodyti lyderystę. Studijos Lietuvos karo akademijoje suteikia ne tik universitetinį išsilavinimą, būrio vado kvalifikaciją, bet ir garantuotą karjerą Lietuvos kariuomenėje bei galimybę tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos saugumo užtikrinimo“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

5 priežastys studijuoti LKA

Aiški karjeros kryptis po studijų

Vienas svarbiausių argumentų stojantiesiems – aiški profesinė perspektyva. LKA rengia vadus Lietuvos kariuomenei, todėl studijas baigę ir reikalavimus įvykdę absolventai kviečiami tęsti tarnybą profesinėje karo tarnyboje.

Kitaip nei daugeliui studentų, kariūnams nereikia svarstyti, ką veiks baigę studijas – jau nuo pirmųjų metų jie nuosekliai ruošiami konkrečiai profesijai ir atsakomybei.

Studijos be finansinės naštos

Studijų metu kariūnams užtikrinamas finansinis stabilumas. Įstoję jie gauna stipendiją nuo 580 eurų, o ketvirtame kurse ji gali siekti iki 1480 eurų per mėnesį. Taip pat suteikiama gyvenamoji vieta, maitinimas, visa reikalinga ekipuotė, o pačios studijos visiškai finansuojamos valstybės.

Tai leidžia visą dėmesį skirti mokslams, kariniam rengimui ir asmeniniam augimui.

Universitetinis išsilavinimas ir karinis rengimas vienu metu

LKA suteikia galimybę vienu metu įgyti universitetinį išsilavinimą ir karinį pasirengimą. Akademijoje vykdomos gynybos studijų ir gynybos technologijų studijų bakalauro programos, kurios derinamos su intensyviu kariniu rengimu.

Pirmojo kurso kariūnai nuo antrojo semestro taip pat gali tęsti studijas Vilnius TECH universitete ir įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingas specialybes. Baigę studijas jie gali rinktis tarnybą oro arba jūrų pajėgose, o studijas LKA baigę kariūnai įgyja visuomenės saugumo bakalauro diplomą, būrio vado kvalifikaciją ir tęsia tarnybą Sausumos pajėgose.

Patirtis tarptautinėje aplinkoje

Karo akademija aktyviai dalyvauja tarptautinėse mainų programose, įskaitant „Erasmus+“, todėl kariūnai gali semtis patirties užsienio karo akademijose Europoje ir JAV.

Tarp partnerių – Virdžinijos karo institutas JAV, Saint-Cyro karo akademija Prancūzijoje bei Helmuto Šmidto universitetas Vokietijoje. Tokia patirtis leidžia geriau suprasti šiuolaikinio saugumo iššūkius ir skirtingus lyderystės modelius.

Ugdo profesionalius lyderius ir asmenybes

Studijos Lietuvos karo akademijoje apima kur kas daugiau nei akademines žinias. Kariūnai ugdo vadovavimo įgūdžius, mokosi priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis, stiprina fizinį pasirengimą ir komandinio darbo kompetencijas.

Akademijoje sudaromos sąlygos aktyviai sportuoti, dalyvauti varžybose bei stiprinti discipliną ir atsakomybės jausmą – savybes, kurios praverčia ne tik tarnyboje, bet ir gyvenime.

Kariūnų gyvenimas nesibaigia auditorijose ar pratybose. Akademijoje veikia chorai „Kariūnas“ ir „Carmina Bellum“, muzikos grupė „Vėtra“, šokių kolektyvas „Šokte marš“, organizuojamos bendruomeninės ir kultūrinės veiklos. Čia ugdomas ne tik profesionalus karininkas, bet ir atsakinga, pilietiška bei stipri asmenybė.

Registracija į pažintinį pokalbį LKA vyksta iki liepos 1 d., todėl būsimi kariūnai kviečiami nelaukti egzaminų rezultatų ir registruotis jau dabar: https://www.lka.lt/kaip-istoti/

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite