Stoniškiečiai laukia įkurtuvių ir jaunimo centro
Praėjusią savaitę Pagėgių savivaldybės vadovai atsiskaitė krašto bendruomenėms už 2013 metų veiklą. Susitikimai įvyko Vilkyškiuose, Žukuose, Lumpėnuose, Panemunėje, Stoniškiuose, Šilgaliuose, Natkiškiuose, Kentriuose, Piktupėnuose ir Pagėgiuose – penkiose seniūnijose surengta po du susitikimus. „Pamarys“ domėjosi susitikimais su Stoniškių, Piktupėnų ir Pagėgių gyventojais. Šįkart pasakojame apie tai, kas vyko Stoniškiuose.

Pasiklausyti Pagėgių savivaldybės vadovų praėjusių metų veiklos ataskaitos susirinko apie 30 Stoniškių gyventojų.
Savivaldybės vadovas Virginijus Komskis trumpai apžvelgė visas gyvenimo sritis ir net šių metų bei būsimus darbus. Stoniškiečiai viltingai žvelgia į už europines lėšas tvarkomą didelį kultūros namų pastatą, o tiksliau – pastatų kompleksą. Meras V. Komskis pasakojo, kad ten tilps biblioteka, seniūnija, bus renginių salė, mirusiųjų šarvojimo patalpa. Tik darbai užsitęsė, nes bankrutavo juos pradėjusi bendrovė, teko iš naujo skelbti konkursą. Darbų tempai tokie, kad atidarymo iškilmės turėtų būti iki šių metų pabaigos.
O kas bus dabartiniame Stoniškių seniūnijos pastate, kur dabar veikia ir paštas, ir biblioteka, ir seniūnija?
Juk bendruomenė turi savo salę ir patalpas bendruomenės namuose, irgi šviežiai sutvarkytame pastate, kuriame veikia ir medicinos punktas. Šalia Stoniškių seniūnijos pastato sutvarkytas parkelis, iš anksčiau įrengtas europietiškas krepšinio, tinklinio, futbolo ir teniso aikštynas, jame nuolat sportuojama.
Stoniškiuose bus ir vaizdo stebėjimo kameros. Stoniškių pagrindinė mokykla, kurią lanko lanko 124 vaikai, turi sporto salę, tačiau reikėtų ir gero aikštyno. Meras įsitikinęs, kad aikštynas prie seniūnijos esąs tolokai nuo mokyklos. Stoniškių gyventojai, kurių į susitikimą atėjo per 30, nepraleido pro ausis mero užuominos, kad liks tuščias seniūnijos pastatas. „Ką daryti su juo? Siūlykite“. Žmonės it susitarę atsakė: „Jaunimui reikia…“
Meras sutiko, kad iš vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ gavus pinigų projektui, tai įmanoma, nes ir aplinka su parkeliu, aikštynu tiktų jaunimui. Gal biliardą pažaistų, gal dar įsigytų kokių treniruoklių. Išlaikymas per metus kainuotų kelis tūkstančius litų… „Duosime!” – atsakė meras, žmonės paplojo, o meras paragino tartis, rašyti prašymą, ruoštis.
Meras V. Komskis pripažino, kad kelias, jungiantis Šilutę ir Pagėgius, sugadintas daugybe „kalnelių“, o mokytoja Ona Nausėdienė apgailestavo, kad asfaltas baigia sulūžti, daug sunkiojo transporto, didelis apkrovimas, tačiau regioninio kelio Savivaldybė netvarko. Meras pažadėjo rašyti Automobilių kelių direkcijai.
Stoniškiečiai išgirdo mero padėką, kad gražiai pasirodo Pagėgių krašto šventėje, sulaukė kvietimo atvykti į Jonines ant Rambyno kalno pasipuošus tautiniais rūbais: „Gėda, jeigu turi tokius rūbus, o nesivelka…“
Nors Pagėgių kraštas 3-4 kartus mažesnis už kitas kaimiškąsias savivaldybes, Pagėgių vaikų globos namuose vaikų tiek, kiek ir kitur – apie 50. Anot mero, jau trečia karta… Baisiausiu dalyku pavadinta tai, kad didėja mirtingumas, jis gerokai lenkia gimstamumą, o iš gimusiųjų gal trečdalis gyvena užsienyje. Pagėgių kraštas nyksta. Stoniškių žmonės su tokiu teiginiu nesutiko. Esą kai kurie ir sugrįžta iš užsienio, tvarkosi sodybas, perkasi namus.
„Gerai taip – ateini, išgirsti viską iš pirmų lūpų…“ – kalbėjo moteris kaimynei, kai visi jau skirstėsi. Kitame „Pamario“ numeryje – apie ataskaitas Piktupėnuose ir Pagėgiuose.
Stasė SKUTULIENĖ