Statybos privačiame žemės sklype. Ką reikia žinoti?

Gyventojai dažnai kreipiasi į Aplinkos ministeriją, norėdami pasitikslinti, kokiems statiniams nuosavame sklype nėra būtini statybą leidžiantys dokumentai, kokiais atvejais turi būti parengtas statybos projektas. Dalijamės informacija, kokie reikalavimai taikomi statant gyvenamuosius ir pagalbinius pastatus privačiame žemės sklype.

 Ar reikia statybos leidimo?

Norint sužinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Nesudėtingiems statiniams

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės).

Naujų vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų statybai visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, nepriklausomai nuo to, kokių parametrų būtų planuojamas statinys.

Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir  įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Jam rengiamas supaprastintas statybos projektas.

Kai nors vienas minėtų parametrų yra viršijamas, vienbutis ar dvibutis gyvenamasis pastatas priskiriamas neypatingiesiems arba ypatingiesiems statiniams, turi būti rengiamas statybos projektas.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv. m, o aukštis iki 8,5 m, jis priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose. Kai nors vienas parametras viršijamas, pagalbinio ūkio paskirties pastatas priskiriamas neypatingiesiems arba ypatingiesiems statiniams.

Priklauso nuo vietovės

Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose. Taip pat Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu pastatas statomas ne sodyboje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas II grupės nesudėtingasis statinys statomas mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Leidimo reikės ir tuo atveju, kai II grupės nesudėtingasis statinys yra gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima. Taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu statoma ne sodyboje, magistralinio dujotiekio teritorijose, esančiose 200 m atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Jei yra prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingojo statinio statybai, turi būti parengtas naujo statinio supaprastintas statybos projektas, kitu atveju dėl statinio projekto rengimo sprendžia statytojas.

Pažeidėjams – baudos  

Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. Naujo neypatingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 800 iki 3 tūkst. eurų. Susimokėjus baudą tenka pastatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo iniciatyva tikrindama statybas. Taip pat gavusi viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundus, vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus, kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite