Staigūs temperatūrų svyravimai, kai esant drėgnam, bet ne itin šaltam orui, staiga atšąla iki 20 laipsnių, labai pavojingi ruošiamų paprastosios pušies sėklų kokybei. Vėliau tai nulemia menką sėklų daigumą.

Tokios šilumos sausio mėnesį dar niekada nebuvo per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Tačiau prognozės rodo, kad šiluma Lietuvoje ilgai neužsibus – ateina stingdantys šalčiai. Prognozuojama, kad termometrų stulpeliai gali kristi žemiau 20 laipsnių šalčio.

Dėl staiga besikeičiančios temperatūros suyra paprastosios pušies sėklų ląstelių sienelės ir sėklų viduje įvyksta nepageidaujamos biocheminės reakcijos. Tarp iš pažiūros sveikų sėklų atsiranda daug supuvusių ir stikliškų. Panašus efektas pastebėtas ir laikant per daug drėgnus kankorėžius žemesnėje temperatūroje, tai yra, kuo didesnis kankorėžių ir sėklų drėgnumas, tuo mažesnis atsparumas žemai temperatūrai.

Analogiška į šiais metais prognozuojamą situacija susiklostė 2016 m. sausio 6-7 d., kai fiksuotas staigus temperatūros žemėjimas. Vietomis prieš tai vyravusi vidutinė 3 laipsnių šalčio temperatūra staiga tomis dienomis nukrito iki -19°C ar net -24°C. Tais metais iš 807,5 kg paruoštų pušies sėklų daugiau kaip pusė pagal atliktus sėklų kokybės tyrimus buvo priskirta nekondicinėms. Dėl mažo daigumo jos tapo netinkamomis sodmenims išauginti.

Panaši situacija 2016 m. susiklostė ir kaimyninėse valstybėse Latvijoje ir Lenkijoje. Latvijos kolegos patvirtino, kad lapkričio-gruodžio mėnesiais sėklinėse plantacijose ruoštų sėklų daigumas siekė nuo 77 iki 95 proc., o kovo mėnesį buvo vos 25-67 proc. Tai nėra naujiena ir Lenkijos  miškininkams. 1997-1998 m. ir 2005-2006 m. paprastosios pušies sėklų ruošos metu pastebėti identiški sėklų kokybės rezultatų kritimai kaip ir 2016-2017 m., ypač Lenkijos šiaurės – rytinėje dalyje, kuri ribojasi su Lietuva.

Siekiant išvengti ar sumažinti galimus nuostolius dėl pušies sėklų kokybės, rekomenduojama didelių sėklinių plantacijų ar kitų sėklinės miško bazės objektų kankorėžius aižyti dalimis ir atlikti išankstinį sėklų kokybės tyrimą, ypač nemaišyti iki sausio mėnesio surinktų kankorėžių su vėliau surinktaisiais. Sėklų siuntos būtų sudaromos pagal išankstinių tyrimų rezultatus, leidžiančius eliminuoti tas siuntos dalis, kurių kokybė nepatenkinama.

Kuo toliau, tuo dažniau besikeičiantis klimatas turės neigiamų pasekmių sėklų ruošai, sodmenų išauginimui ir kitiems svarbiems procesams. Todėl būtina galvoti apie būdus, kaip apsisaugoti ir prisitaikyti.

Parengta pagal Valstybinės miškų tarnybos inf.