Specialistai primena: pasiskiepyti nuo erkių kuo anksčiau – tuo geriau

Šylantys pavasario orai naujam sezonui prižadins ne tik gamtą, bet ir erkes, kurių platinamomis ligomis Lietuvoje kasmet suserga keli tūkstančiai žmonių. Draudikai pastebi, kad kovo mėnuo yra tarsi riba, po kurios atsiranda reali galimybė apsikrėsti erkių pernešamomis ligomis su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis sveikatai. Tuo pačiu tai  ir tinkamiausias metas pasiskiepyti pirmąja vakcina iš trijų būtinų.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pranešimų apie erkių sukeltus susirgimus pasitaiko ir žiemą. Tuo tarpu pavasarį anksčiausiai  užfiksuotas atvejis nutiko jau kovo 8 dieną, kai moteris pastebėjo įsisiurbusią erkę. Medikai jai diagnozavo Laimo ligą.

Pavėluota reakcija

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pranešimų apie erkių sukeltus susirgimus paprastai padaugėja rudenį: po erkių aktyvumo piko šiltuoju metų laiku, praėjus inkubaciniam periodui ir akivaizdžiai pasireiškus pirmiesiems ligų simptomams.

„Gaila, tačiau žmonių galvose vis dar yra nemažai mitų apie erkes ir jų platinamas ligas. Tikrai ne visi žino, kad jų aktyvumui užtenka teigiamos vos 5-7 °C temperatūros, todėl aktyvus erkių sezonas mūsų šalyje trunka ko ne 8 mėnesius. Todėl norint išvengti rizikos užsikrėsti erkiniu encefalitu patartina skieptis. Pilnam skiepų kursui reikalingos trys dozės suleidžiamos kas 1-3 mėnesius, tad pats tinkamiausias laikas pasiskiepyti – žiemos pabaiga ir ankstyvas pavasaris. Ir žinoma, labai svarbu kiekvieną kartą pabuvus net ir bundančioje gamtoje atidžiai save apsižiūrėti ir įsitikinti, kad ant odos ar plaukuose, neparsinešėme erkių“, – sako BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Jei nuo erkių pernešamo erkinio encefalito dar gelbsti skiepai, tai Laimo ligai skiepų nėra, šiai  ligai nesusidaro imunitetas, todėl labai svarbu ją laiku pastebėti, diagnozuoti ir paskirti medikamentinį gydymą.

Pasak draudiko, labai svarbu nelikti abejingam ir nepasikliauti vien tik likimu, todėl jei jau radote įsisiurbusią erkę, būtina laiku atlikti tyrimus ir pradėti reikiamą gydymą, neužleidžiant ligos ir neapsunkinant jos eigos.

„Brangiausiai kainuoja atsainumas, galvojimas, kad man tai jau tikrai nieko nenutiks. Pavyzdžiui, Laimo ligos atveju įsisiurbusią erkę pašalinus kuo greičiau, infekcijos rizika smarkiai sumažėja, nes užkratas žmogui gali būti perduotas per kelias dienas. Laimo ligos antikūniai kraujyje atsiranda maždaug po mėnesio, todėl būtina nepamiršti tuo metu atlikti tyrimus ir įsitikinti, ar yra reikalingas gydymas“, – teigia R. Grizickas.

Skiepai – vienas svarbiausių skydų

Draudikai antrina medikams, kad būtina galvoti apie skiepus nuo erkinio encefalito, kuris savo aukų nesirenka.

„Nors mūsų statistiniai duomenys rodo, kad daugiausiai erkinio encefalito atvejų pasitaiko gamtoje  Utenos, Elektrėnų, Trakų ir Kauno rajonuose, tačiau užkratą platinanti erkė įsisiurbti gali ir mieste. Erkinis encefalitas yra sunki virusinė liga, galinti pažeisti nervų sistemą. Todėl jeigu jūsų gyvenimo būdas yra susijęs su dažnu buvimu gamtoje ar savo gyvenamojoje aplinkoje žinote užsikrėtimo atvejų, būtinai apsvarstykite skiepo naudą“, – pataria specialistas.

Be abejonės, reikia apsauga pasirūpinti ir patiems – vykstant į gamtą pasipurkšti ar pasitepti parazitus atbaidančiomis priemonėmis, mautis ilgesnes kojines, nepalikti nuogo kaklo ar dekoltė srities.A

Boris Kuzmas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite