Kasmet gegužės 7 d. minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Pasodinę ąžuoliukus ir pasistiprinę mokiniai žąsies plunksna rašė laišką ateities kartoms.

Nelegali spauda
1863–1864 m. sukilimas prieš rusų caro valdžią Lietuvai atnešė tragiškų pasekmių – pradėta įgyvendinti nutautinimo politika. Buvo uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis, mokyklose ir valstybinėse įstaigose buvo panaikinta lietuvių kalba, pradėta persekioti katalikus. Caro įsakymu mūsų šalyje lotyniškas ir gotiškas raides turėjo pakeisti kirilica – rusiški rašmenys.
Vis dėlto lietuvių visuomenė atmetė oficialiosios valdžios bandymus leisti lietuvišką spaudą rusiškais rašmenimis ir ėmėsi legaliai ir nelegaliai priešintis tokiam draudimui.
Buvo sukurtas platus nelegalios spaudos leidimo užsienyje tinklas. Lietuviškos knygos buvo spausdinamos Prūsijoje, Vokietijos imperijoje, Lenkijoje, JAV. Caro atstovų darbas neprilygo pačių lietuvių pastangoms: per 40 metų išleistos vos 56 kirilica parašytos knygos. Nelegalių knygų lietuviškais rašmenimis Rusijoje ir Amerikoje per tuos 40 metų išleista beveik 4 tūkstančiai – 66 kartus daugiau.
Atkaklių ir drąsių žmonių, veikusių spaudos draudimo metais, pastangomis šiandien galime džiaugtis, kad galime kalbėti ir rašyti nesudarkyta lietuvių kalba, o ne kirilica, kuri caro nurodymu turėjo pakeisti mums įprastus lotyniškus rašmenis. Spaudos atgavimas prikėlė lietuvių tautą naujam gyvenimui, tapo pagrindu tautos atgimimui, valstybingumo atkūrimui, kultūros pažangai, lietuviškų tradicijų įsitvirtinimui.

Ilgamečiai Bitėnų pradinės mokyklos mokytojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai pamokė vaikus, kaip teisingai sodinti medį.

Rašė žąsies plunksna
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną M. Jankaus muziejuje vyko atvirų durų diena. Ta proga muziejus sulaukė garbių svečių, kurie Mažosios Lietuvos paveikslų sodui padovanojo 22 ąžuoliukus. Tai ilgus metus buvę Bitėnų pradinės mokyklos mokytojai, aštuoniolika metų Martyno Jankaus muziejaus globėjai ir puoselėtojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai. Taip pat šventėje dalyvavo Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinio ugdymo skyriaus 1-4 klasių moksleiviai, kurie padėjo pasodinti ąžuoliukus.
Ilgametę sodininkystės patirtį turintys Žemguliai vaikus pamokė, kaip teisingai sodinti ąžuoliukus, kad jie prigytų ir užaugtų. Vaikai dėmesingai klausėsi patarimų ir sodindami medelius viską darė taip, kaip juos mokė.
Nuo seno buvo tikima, kad ąžuolas simbolizuoja vienybę ir stiprybę, tad pasodinę visus medžius K. Žemgulio paraginti renginio dalyviai sudainavo dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Padarius darbą, svečiai buvo pakviesti pasivaišinti tradicine Martyno Jankaus muziejaus žolelių arbata ir kitokiais gardėsiais.
Po sunkaus darbo, šiek tiek pailsėję ir pasistiprinę mokiniai žąsies plunksna rašė laišką ateities kartoms. Linkėjo saugoti, tausoti ir nepamiršti lietuviško žodžio. Kiekvieno šventės dalyvio pasirašytas laiškas buvo užantspauduotas, įdėtas į butelį ir užkastas Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Tik renginio dalyvaviai dabar žino šios žinios vietą, kurią atskleis tik visagalis laikas…

Lina Vasiliauskaitė
M. Jankaus muziejaus
vyr. rinkinių saugotoja