„Sodra“ primena žmonėms, dirbusiems iki 1994 metų: nepamirškite pateikti dokumentų

„Sodra“ išsiuntė pranešimus ir automatiniais skambučiais informavo per tūkstantį būsimų pensininkų, kurie turi stažo, įgyto iki 1994 metų, bet dar nepateikė tai įrodančių dokumentų. Tai padaryti jie gali bet kada, nelaukdami, kol sulauks senatvės pensijos amžiaus.

„Sodros“ žinučių šią savaitę sulaukė gyventojai, kuriems po metų sukaks senatvės pensijos amžius ir kurie dar nepristatė „Sodrai“ dokumentų, įrodančių jų darbo stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. Kiekvieno mėnesio pradžioje tokie pranešimai išsiunčiami maždaug tūkstančiui gyventojų.

Kodėl reikia pateikti dokumentus apie stažą iki 1994 metų?

„Sodra“ kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Iki 1994 m. darbdaviai pateikdavo „Sodrai“ tik bendrą įstaigos informaciją – darbuotojų skaičių ir už juos sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumą. Personalizuota informacija apie apdraustuosius nebuvo teikiama. Informacija apie darbo stažą buvo įrašoma žmonių darbo knygelėse.

1994 metais buvo priimti sprendimai, įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės tvarkyti personalizuotą apdraustųjų apskaitą. Taigi visi duomenys apie dirbančiuosius nuo 1994 metų yra kaupiami „Sodros“ informacinėje sistemoje. Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus, įrodančius jų stažą. Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami senatvės pensijos amžiaus.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Pensijų socialinio draudimą stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. galima įrodyti pateikus darbo knygeles, darbo stažo pažymas, darbdavių išduotas remiantis turimais dokumentais ir patvirtintas vadovo parašu bei antspaudu, arba darbdavių saugomų dokumentų nuorašus. Stažą taip pat galima patvirtinti pateikus archyvų išduotas pažymas ar juose saugomų dokumentų nuorašus ar išrašus, karinius bilietus, jei buvo atlikta karinė tarnyba, ir kitus dokumentus.

Tinka dokumentų originalai arba jų patvirtintos kopijos. Dokumentus galima pateikti atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių. Prieš atvykstant į „Sodrą“ būtina iš anksto užsiregistruoti vizitui. Tai padaryti galima internetu ar „Sodros“ informacijos centro telefonu +370 5 250 0883 arba 1883 (skambinant trumpuoju numeriu operatoriai gali taikyti padidintus tarifus). Taip pat svarbu nepamiršti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Ką daryti, jei neturiu dokumentų, įrodančių stažą iki 1994 metų?

Jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų, pavyzdžiui, pametė darbo knygelę, jis turi pateikti „Sodrai“ prašymą padėti gauti dokumentus, nurodydamas darbo laikotarpį, vietą ir kitas aplinkybes. Jei žmogus negali dokumentais įrodyti savo darbo laikotarpio dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, darbo laikotarpis jo prašymu gali būti nustatomas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

Kaip sužinoti, ar „Sodra“ turi duomenų apie mano stažą iki 1994 metų?

Prisijungę prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, kairėje pusėje rinkitės skiltį „Mano suvestinės“. Paspaudę „Nauja suvestinė“ spauskite ant REP.03 suvestinės „Informacija apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius“. Suformuotoje suvestinėje bus pateikta informacija apie tai, kokius duomenis apie Jūsų stažą turi „Sodra“.

Šią informaciją taip pat galima sužinoti paskambinus informacijos telefonu ir meniu pasirinkus „Pensijų klausimus“. Kad konsultantai galėtų pateikti asmeninę informaciją, žmogus turi būti atpažintas pagal KID kodą – unikalų kliento kodą – arba pagal savo telefono numerį. Visą reikiamą informaciją taip pat galima sužinoti bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.

Kaip apskaičiuojamas senatvės pensijos dydis?

Žmogaus pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus, tai yra nuo to, kiek laiko žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų mokėjo nuo savo atlyginimo. Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA (minimalios mėnesio algos). Sumokėjus mažiau įmokų įgyjama proporcingai mažiau stažo, tačiau daugiau kaip metų stažo per metus įgyti negalima. Vienas apskaitos vienetas „uždirbamas“ per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų nuo 12 VDU (vidutinio darbo užmokesčio). Sumokėjus mažiau – įgyjama dalis apskaitos vieneto. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos koeficientą. Apskaitos vieneto vertė bei bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

Kaip skaičiuojami apskaitos vienetai už stažą, įgytą iki 1994 metų?

Apskaitos vienetų skaičius priklauso nuo uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių priskaičiuojamos įmokos, sumos, turėtos laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir nuo sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Žmonėms, kurie turi stažo iki 1994 metų, jų apskaitos vienetai apskaičiuojami laikant, kad laikotarpiu iki 1994 metų per metus jie įgijo vidutiniškai tiek pat apskaitos vienetų, kiek jų įgijo per metus nuo 1994 metų iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Tad, galima sakyti, laikoma, kad žmogaus atlyginimas iki 1994 metų vidutiniškai buvo toks pat, koks 1994–2017 metais. Todėl žmogus turi pateikti tik pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodančius dokumentus, o dokumentų, įrodančių atlyginimą (įmokas), turėtą iki 1993 m. gruodžio 31 d., pateikti nereikia, kadangi apskaitos taškai už tą laikotarpį yra pritaikomi automatiškai.

Po 2018 sausio 1 d. apskaitos vienetai skaičiuojami už kiekvienus kalendorinius metus – jei per kalendorinius metus įmokos priskaičiuojamos nuo sumos ne mažesnės negu tų metų 12 vidutinių šalies darbo užmokesčių, žmogus įgyja 1 apskaitos vienetą. Jeigu įmokos priskaičiuotos nuo sumos, mažesnės nei 12 VDU, įskaitoma proporcingai mažiau apskaitos vieneto. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.

Sodros inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite